Parkinsono liga (PL) yra antras pagal dažnumą progresuojantis neurodegeneracinis susirgimas, kuris dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje. Ligos metu tam tikrose smegenų srityse nyksta dopaminą produkuojančios nervinės ląstelės, todėl ligoniams pasireiškia eisenos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, galūnių ir kūno sustingimas, drebėjimas. Ligoniams taip pat vystosi kognityviniai sutrikimai, kamuoja nemiga ir depresija. Šiuo metu efektyvių vaistų nuo PL nėra. Naudojami medikamentai veikia simptomiškai, pasižymi šalutiniu poveikiu ir nestabdo ligos progresavimo. Todėl yra būtina ieškoti naujų efektyvių PL gydymo būdų.
Lietuvos ir Latvijos mokslininkai tyrė ekstraląstelinių vezikulių (EV) panaudojimo galimybes PL gydymui. EV yra mažos, į virusus panašios membrana apgaubtos pūslelės, kurias sekretuoja visos organizmo ląstelės. EV sudėtyje yra įvairių biologiškai aktyvių medžiagų (baltymai, RNR, lipidai). Dabar manoma, kad EV sudėtis priklauso nuo jas produkuojančių ląstelių kilmės ir būsenos. Taigi, tikėtina, kad EV pasižymi panašiomis terapinėmis savybėmis, kaip ir jas produkuojančios ląstelės. EV taip pat, skirtingai nuo daugelio kitų terapinių ir farmakologinių junginių, gali nesunkiai patekti į galvos ir nugaros smegenis.
Ankstesni Lietuvos mokslininkų tyrimai panaudojant ląstelių kultūras parodė, kad dantų pulpos kamieninių ląstelių EV slopina žmogaus dopaminerginių neuronų žuvimą. Todėl buvo nuspręsta ištirti terapinį EV efektyvumą panaudojant žiurkių PL modelį. Suleidus neurotoksino į tam tikrą smegenų sritį pradeda žūti dopaminą produkuojantys neuronai ir po 2–3 savaičių eksperimentiniams gyvūnams išsivysto tipiški motorikos sutrikimai. Gydymas EV buvo pradėtas praėjus 7 dienoms po neurotoksino suleidimo. Svarbu, kad EV žiurkėms buvo injekuojamos mažai invaziniu būdu – per nosį. Iš viso eksperimentiniai gyvūnai buvo gydomi 15 dienų, per kurias gavo 15 dozių EV. Kompiuterizuoti gyvūnų eisenos ir laikysenos testai parodė, kad gydymas EV gerokai pagerino PL sergančių žiurkių motorines funkcijas. Taip pat buvo nustatyta, kad EV atstatė tirozino hidroksilazės (baltymo, svarbaus dopamino sintezei) raišką žiurkių smegenyse.
Taip buvo pirmą kartą pademonstruotas EV efektyvumas gydant eksperimentiniu būdu sukeltą PL. Šie tyrimai teikia vilčių, kad ateityje EV gali tapti efektyvia terapijos priemone prieš PL, taip pat galimai ir kitas neurodegeneracines ligas.
Tyrimai atlikti vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Žmogaus kamieninių ląstelių egzosomų panaudojimas kuriant naujus lėtinių neurodegeneracinių ligų terapijos metodus“ (SEN-15090). Tyrimus vykdė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro ir Latvijos universiteto mokslininkai.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „STEM CELLS Translational Medicine“:
https://stemcellsjournals.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/sctm.18-0162