Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai kuria novatorišką vėžio gydymo būdą
Mokslas ir švietimas

Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai kuria novatorišką vėžio gydymo būdą

ATNAUJINTA:25 vasario, 2016Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Vėžinių ligų gydymą palengvinti galėtų novatoriškas metodas, kurį vysto Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Šveicarijos. Taikant modernų elektropurškimo principą, vėžines ląsteles bus galima efektyviai naikinti tūkstantį kartų mažesnėmis dozėmis nei šiuo metu klinikose naudojama chemoterapija.

„Vėžio gydyme matomas akivaizdus progresas, todėl pacientų, kuriems nustatytas vėžys, išgyvenimo laikas ilgėja. Tačiau pastebėta, kad, didėjant išgyvenusiųjų skaičiui, tarp sergančiųjų plaučių vėžiu didėja ir procentas tų, kurie uždūsta dėl kvėpavimo takus užblokavusio auglio. Tai didelė problema gydant plaučių vėžį“, – paaiškino VDU doktorantas Paulius Ruzgys, kartu su kitais mokslininkais sukūręs inovatyvų šios problemos sprendimą būdą.

Naujasis elektropurškimo metodas yra pranašesnis už alternatyvas – organizmą alinančią chemoterapiją, šalutinį poveikį turinčią spindulinę terapiją ir kitą gydymą. Elektropurškimas chemoterapinį vaistą suskaido į mažus lašelius, šie yra įgreitinami ir nukreipiami į vėžines ląsteles. Tokiu principu, pasitelkiant endoskopą, per burną, trachėją ir bronchus galima prieiti prie kvėpavimo takus blokuojančio auglio ir jį gydyti lokaliai.

„Taip pasiekiama efektyvi chemoterapinio vaisto pernaša į ląsteles, leidžianti, palyginti su šiuo metu plačiai naudojama chemoterapija, tūkstančius kartų mažesnėmis vaistų dozėmis efektyviai žudyti vėžines ląsteles. Be to, elektropurškimo technologija yra suderinama su bronchoskopijos – kvėpavimo takų stebėjimo – metodu. Tai atveria galimybę plaučių, bronchų ir trachėjos vėžio gydymą vykdyti be chirurginės intervencijos“, – teigia P. Ruzgys.

Vienas esminių naujojo metodo pranašumų – chemoterapiniais vaistais paveikti tik vėžines ląsteles ir tiksliai pašalinti navikus, kurie blokuoja kvėpavimo takus. Tikimasi, kad jau per artimiausius keletą metų ši revoliucinė elektropurškimo technologija bus pradėta taikyti klinikose.

Naujasis metodas vystomas bendradarbiaujant mokslinėms grupėms iš Vytauto Didžiojo (VDU, Lietuva), Taikomųjų mokslų ir menų (FHNW, Šveicarija) bei Berno (Šveicarija) universitetų. VDU mokslinės grupės, Vaistų ir genų pernašos tyrimų klasterio vadovas – prof. S. Šatkauskas, FHNW grupės vadovas – dr. D. Hradetzki, o Berno universiteto mokslinei grupei vadovauja dr. A. Gazdhar ir prof. dr. T. Geiser. Šių mokslinių grupių dėka elektropurškimo technologija gali būti pritaikoma ne tik gydant vėžį, bet ir itin pažangiame plaučių ligų gydyme, paremtame genų terapija.

„Genų terapija – tai genetinės medžiagos įterpimas į ląstelę terapiniais tikslais, siekiant koreguoti genetinius sutrikimus, išgydyti įgimtas ar įgytas ligas arba suteikiant ląstelei naujų funkcijų. Neabejojama, kad sėkmingai patobulintas šis metodas galėtų būti pritaikytas ir kitoms ligoms gydyti“, – platų naujojo gydymo metodo taikymą akcentavo P. Ruzgys.

Pasak mokslininko, jau pasiekti rezultatai nuteikia itin optimistiškai. Galimybės pritaikyti elektropurškimą klinikose yra plačios, todėl Lietuvos ir Šveicarijos universitetų mokslinės grupės ir toliau ketina bendradarbiauti tobulindamos naująją technologiją.

VDU

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisTėvų indėlis vaikų projektiniuose namų darbuose: kam ir kokio jo reikia?
Kitas straipsnis Paaiškėjo D. Ulvydo filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ premjeros data

Susiję straipsniai

Vietinė įmonė ar tarptautinė? Tyrimas atskleidė, kaip studentai renkasi darbdavius

27 balandžio, 2026

Gyventojų patogumui – nemokamos pamokos apie aktualiausias paslaugas

27 balandžio, 2026

Naujai formuojamos klasės Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje

13 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.