2023 metų sausio mėnesį pasirodžiusiame karo prievolės projekte pažymima, kad studentai bus išbraukiami iš išimtinių grupių. Šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos, siūlomi pokyčiai, siekiant surasti tinkamiausią tarnybos atlikimo laikotarpį. Todėl Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siekia, kad visuotinis šaukimas būtų vykdomas po mokyklos, o studentai tarnybą atliktų tik savanoriškai.
Palaiko visuotinį šaukimą
Pasak Sąjungos prezidento Pauliaus Vaitiekaus, visuotinis šaukimas yra reikalingas, tačiau jis neturėtų būti vykdomas aukojant studijas. Tikima, kad geriausias laikas jaunuoliams atlikti karo tarnybą yra iš karto po mokyklos, jiems dar nespėjus įstoti į aukštąją mokyklą. Tokiu būdu visi jaunuoliai atliks karo tarnybą tuo pačiu metu, netrikdant ateities planų.
Studentų atstovai parengė savo poziciją dėl naujo karo prievolės įstatymo. Dokumentas buvo išsiųstas visoms suinteresuotosioms šalims, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Krašto apsaugos ministerijai.
Pozicijoje teigiama, kad studentams studijuoti nėra taip paprasta – daugelis studijas derina su darbu.
„Studentai, priklausomai nuo studijų krypties, turi nemažą mokymosi krūvį. Didelei daliai studentų tenka dirbti, todėl privaloma karo tarnyba pakenktų tiek studijoms, tiek darbui, kuris tampa neatsiejama studento kasdienybės dalimi norint pragyventi. Trys tarpusavyje sudėtingai derinamos veiklos gali pakenkti ir studentų psichikos sveikatai“, – pasakoja P. Vaitiekus.
Šaliai reikia ne tik fiziškai pasiruošusių jaunuolių
Šalies gynybai reikalinga ne tik stipri fizinė jėga, bet ir įvairių sričių specialistai. Karo tarnyba studijų metu kelia riziką, kad jaunuoliams bus sudėtinga grįžti į studijų procesą ir integruotis į studijas po pertraukos.
Projekte siūloma pasiimti akademines atostogas studentams ir atlikti karo prievolę. Toks siūlymas sukuria barjerų, nes studentas turės pertraukti savo studijų procesą ir persiorientuoti į visiškai kitokią sferą, o po tarnybos vėl sugrįžti į savo studijas. Esant tokiems atvejams, kyla klausimas, ar tikrai visi studentai gebės sugrįžti į studijas, padarę, pavyzdžiui, 6 mėnesių pertrauką studijų metu.
Studentų sąjungos vadovas P. Vaitiekus tiki, kad reikia ieškoti galimybių integruoti tam tikrus su karyba susijusius modulius į jau egzistuojantį studijų procesą arba teikti laisvai pasirenkamus studijų dalykus, siekiant ugdyti kompetencijas, reikalingas krašto apsaugos sistemai. Taip pat yra galimybė atkreipti dėmesį, kurių specialybių trūksta krašto apsaugos sistemai, siūlyti praktikos vietas, kad būsimi šauktiniai galėtų gauti reikiamus įgūdžius dar studijuodami, netrikdant studijų proceso ir ateities planų.
Moksleivių atstovai idėją palaiko
Pokyčiai karo prievolės klausimu aktualūs ne tik studentams, bet ir dabartiniams moksleiviams. Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), siekdama išsiaiškinti moksleivių nuomonę apie karo prievolės įstatymą, atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 325 moksleiviai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad moksleivių nuomonė išsiskiria – 46 procentai apklaustųjų neprieštarauja moksleivių visuotiniam šaukimui, o likusioji dalis nepritaria arba neturi nuomonės šiuo klausimu. Didžioji dalis jaunuolių teigia, jog tarnyba turėtų prasidėti rugsėjo mėnesį, nes šis 9 mėnesių laikotarpis nesutrukdytų stoti į aukštąsias mokyklas iš karto po karo tarnybos.
LMS Prezidento patarėja jaunimo politikos klausimais Martyna Povilavičiūtė teigia, jog Moksleivių sąjunga iš principo palaiko visuotinį šaukimą iš karto po mokyklos: „Tarnyba kariuomenėje ugdo jauno žmogaus atsakomybės jausmą, padeda formuoti piliečių sąmoningumą ir suvokimą apie šalies saugumą. Svarbu kalbėti apie galimus tarnybos būdus dar mokantis mokyklose ir šviesti jaunimą apie krašto gynybą. Visgi mokymasis mokyklose, įskaitant ir profesines mokyklas, neturėtų būti pertraukiamas dėl karo prievolės įstatymo pakeitimų.“
LMS pozicija tokia, jog svarbu užtikrinti švietimo nuoseklumą – būtina sudaryti sąlygas moksleiviams toliau studijuoti, nepriklausomai nuo tarnybos kariuomenėje būdo. Šiuo metu galimi alternatyvūs būdai: Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM) ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). Palankios sąlygos padėtų užtikrinti, kad kiekvienas jaunuolis galėtų pasiekti savo akademinį potencialą ir kartu įgyti krašto gynybai reikalingų įgūdžių.
Remtis užsienio šalių praktika
Toli žvalgytis nereikia, Baltijos regiono šalys Latvija ir Estija suteikia jaunuoliams teisę rinktis, ar karo prievolę atliks prieš studijas, ar joms pasibaigus.
Danijoje šaukimas yra vykdomas iš karto po mokyklos, patikrinus sveikatą jaunuoliai yra šaukiami, o įstojus į aukštąją mokyklą, sudaromos sąlygos tarnybą atidėti. Kaimyninėje Suomijoje situacija panaši. Visi jaunuoliai yra šaukiami sulaukę 18 metų amžiaus, tačiau karo prievolę jie turi atlikti iki 28 metų, sudarant sąlygas ją atidėti dėl savo studijų.
Todėl kyla klausimas, kodėl panaši praktika negali būti taikoma ir Lietuvoje?
Sąjunga supranta, kad gali atsirasti „gudručių“, kurie visais būdais stengsis išvengti karo tarnybos, todėl svarbu nustatyti amžių, iki kurio planuojama šaukti jaunuolius. Taip pat apgalvoti tokias situacijas, kaip ši: ar galima šaukti jaunuolius, kurie ką tik baigė bakalauro studijas, bet nori stoti į magistro studijas?
Studentų atstovai mano, kad prioritetas turėtų būti šaukti jaunuolius iš karto po mokyklos baigimo, o visiems kitiems kuriamos galimybės savanoriškai eiti į krašto apsaugos sistemą ar atlikti savo konstitucinę pareigą tėvynei.