Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai siūlymus švelninti karantino sąlygas ragina vertinti labai atsakingai ir nuolatos stebint, kaip tai atsilieptų ligos plitimui. Jų teigimu, iš visų Baltijos valstybių Lietuva geriausiai laikosi karantino taisyklių, o dabartinės sąlygos yra pakankamos, kad mažėtų gyventojų sergamumas ir liga nebeplistų.
LSMU epidemiologai ir LEI matematinio modeliavimo ekspertai susibūrė į iniciatyvinę grupę United4Health.lt ir, atsižvelgdami į karantino priemonių taikymo efektyvumą, sukūrė modelį, prognozuojantį COVID-19 infekcijos plitimą Lietuvoje.
Prognozavimo modelio rengėjai jį peržiūri kiekvieną dieną ir atnaujina duomenis, gaunamus iš įvairių šaltinių. Nuo balandžio 10 dienos atnaujinti COVID-19 infekcijos plitimo prognozavimo rezultatai kasdien bus skelbiami adresu www.lsmu.lt.
- Pirmasis scenarijus: jei šv. Velykų laikotarpiu karantino laikymasis visuomenėje pablogėtų nuo dabartinių 53 proc. iki 47 proc., sergamumo COVID-19 infekcija piką pasiektume balandžio 24 d., o sergančių skaičius būtų nuo 2200 iki 2700.
- Antrasis (optimistinis) scenarijus: jei karantino priemonių laikymasis išliks toks pat efektyvus (53 proc.), COVID-19 pacientų pikas būtų pasiektas balandžio 24 dieną ir jis svyruotų nuo 1100 iki 1500.
Mokslininkai pažymi, kad, siekiant optimistinio scenarijaus, karantino apribojimai turi būti taikomi ir toliau. Jų teigimu, dabartinis 53 proc. karantino efektyvumas yra pakankamas COVID-19 ligos plitimui stabdyti ir sergančiųjų skaičiui mažėti.
LSMU ir LEI mokslininkų sukurtas modelis rodo, kad, jei karantino efektyvumas balandžio mėnesį gerokai sumažėtų (iki 25 proc.), tikėtina, jog gegužės mėnesį sergančiųjų skaičius siektų net 20 tūkst. ir toliau sparčiai augtų. Jei taip atsitiktų, didžiulis sergančiųjų skaičius perkrautų sveikatos priežiūros sistemą, kuri šiuo metu dirba efektyviai ir sugeba tvarkytis su visais COVID-19 atvejais.
Remdamiesi modeliu mokslininkai daro prielaidą, kad, jei karantino sąlygų bus laikomasi efektyviai, dabartinė epidemijos banga nuslops iki gegužės mėnesio antrosios pusės.
Neįgyvendinus tolesnių ligos užkardymo priemonių, rudenį tikėtina antroji epidemijos banga, kuri gali būti dar didesnė. Taip nutiktų todėl, kad didžioji visuomenės dalis, tikėtina, nebūtų įgavusi imuniteto, o vakcina iki to laiko dar nebus sukurta.
Tam, kad prognozės būtų tikslesnės ir ateityje būtų galima geriau numatyti tikėtinas naujas koronoviruso bangas, svarbu išsiaiškinti viruso agresyvumo ir užkrečiamumo laipsnį (virulentiškumą) ir stebėti karantino efektyvumą. Ypač svarbu žinoti COVID-19 simptomų nejaučiančių, bet užsikrėtusių bei imunitetą ligai jau įgavusių žmonių skaičių.
Šiuo metu LSMU taip pat planuoja atlikti epidemiologinius ir genominius SARS-CoV-2 viruso tyrimus. Tai leis sužinoti jau persirgusių gyventojų COVID-19 skaičių ir įvertinti Lietuvoje esančias viruso padermes ir jų sukeliamos ligos ypatumus.
LSMU inf.