Pastaruoju metu daugėja žmonių, išvykstančių gydytis už Lietuvos ribų. Jie dažniausiai renkasi artimiausias kaimynines šalis, iš kurių populiariausia – Latvija, ir tolimesnę Europos Sąjungos (ES) narę – Vokietiją. Mūsų kraštiečių pateiktų prašymų skaičius kompensuoti svetur turėtas gydymo išlaidas išaugo beveik 40 proc., lyginant šių metų pirmąjį pusmetį su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nuomone, tokią tendenciją galima sieti su didėjančiu Lietuvos gyventojų informuotumu apie jų teises gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas kitose ES šalyse.
Per pirmąjį šių metų pusmetį 46 pacientai buvo išvykę gydytis už Lietuvos ribų ir grįžę pateikė prašymus teritorinėms ligonių kasoms (TLK) kompensuoti gydymo išlaidas. Įdomu tai, kad žmonės patys išleido net 4 kartus daugiau, nei jiems kompensuota. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų jiems sugrįžo daugiau nei 34 tūkst. eurų, nors jų gydymas kainavo daugiau kaip 138 tūkst. eurų. Vadinasi, likusią pinigų sumą jie sumokėjo savo pinigais. Taip yra todėl, kad užsienyje gydymo kainos gerokai didesnės nei Lietuvoje, o kompensuojama yra tik tiek, kiek tokia pati gydymo paslauga kainuoja Lietuvoje.
VLK Paslaugų ekspertizės metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Vaidos Momkuvienės teigimu, dažniausiai mūsų kraštiečiai vyko gydytis į kaimyninę Latviją. Iš jos grįžę pateikė 15 prašymų apmokėti gydymo išlaidas. O Vokietijoje gydėsi 9 kraštiečiai, kaimyninėje Lenkijoje – 7, Estijoje – 4. Tai populiariausios užsienio šalys, kurias rinkosi žmonės, norėdami gauti gydymo paslaugas.
Kitose šalyse teikiamas gydymo paslaugas lietuviai rinkosi rečiau. Štai dėl Belgijoje turėtų išlaidų kompensavimo buvo pateikti 3 prašymai, o dėl Olandijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Islandijoje, Bulgarijoje, Italijoje ir Švedijoje – po 1 prašymą. Daugiausia – 29 pacientams – kompensuotos Latvijos, Vokietijos, Estijos ir kitų šalių ligoninėse suteiktos paslaugos.
„Daugiausia mūsų kraštiečiams buvo atlikta operacijų – ginekologinių, oftalmologinių, neurochirurginių. 6 kartus mūsų pacientus konsultavo Lenkijos, Vokietijos, Estijos ir Italijos gydytojai specialistai: oftalmologas, traumatologas, dermatovenerologas. 3 atvejais buvo suteiktos medicininės reabilitacijos paslaugos, 5 kartus atlikti brangieji tyrimai Vokietijos, Lenkijos ir Belgijos gydymo įstaigose. Po 1 kartą buvo kompensuoti vaistai, medicinos pagalbos ar ortopedijos techninės priemonės“, – sako V. Momkuvienė.
Jos teigimu, didžiausia šį pusmetį paciento sumokėta suma – beveik 29 tūkst. eurų už onkologinės ligos ištyrimą ir gydymą Vokietijos ligoninėje, o iš PSDF biudžeto jam kompensuota apie 3 tūkst. eurų. O didžiausia kompensacija, kuri buvo išmokėta, siekia apie 6 tūkst. eurų.
Daugiausia sprendimų kompensuoti pacientų išlaidas yra priėmusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) – 19. Kitos TLK sulaukė kur kas mažiau prašymų kompensuoti išlaidas. Štai Kauno TLK – 9, Šiaulių TLK – 7, Klaipėdos TLK – 5, Panevėžio TLK – 4, o VLK – 2.
VLK primena, kad, 2013 m. pabaigoje į mūsų šalies teisę perkėlus tam tikras ES direktyvų nuostatas, mūsų kraštiečiai gali laisviau vykti gydytis svetur. Svarbu žinoti tai, kad PSDF biudžeto lėšomis pacientams yra kompensuojama tik tiek, kiek tokios paslaugos kainuoja mūsų šalyje. Pavyzdžiui, jei tam tikra operacija mūsų šalyje kainuoja 2,5 tūkst. eurų, o Vokietijoje – 10 tūkst. eurų, žmogui bus kompensuota tik 2,5 tūkst. eurų, jei jis pateiks prašymą TLK su tai įrodančiais dokumentais.
Svarbu žinoti:
Ar gydymosi svetur paslaugų kainos kompensuojamos iš anksto? Ne. Svarbu žinoti, kad gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalės sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau kreipsis į TLK dėl išlaidų kompensacijos ir atgaus dalį išleistų pinigų.
Ar bus kompensuojamos visos svetur gautos sveikatos priežiūros paslaugos? Ne, sumokėta bus tik už tas paslaugas, kurios yra teikiamos Lietuvoje ir už kurias mokama PSDF biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Ar reikia gydytojo siuntimo vykstant gydytis svetur? Taip. Gydytojo siuntimas yra privalomas norint atgauti pinigus, kuriuos žmogus sumokėjo už paslaugą užsienyje.
Ar gydytojo siuntimą būtina išsiversti? Neprivaloma, bet rekomenduojama. Vežtis reikėtų tokius dokumentus, kokių reikalauja sveikatos priežiūros paslaugos teikėjas, o juos rekomenduojame išsiversti į tos šalies, į kurią vykstama, kalbą. Žmogus turi įvertinti, kad svečioje šalyje vertimo paslaugos gali kainuoti gerokai brangiau nei pas mus. Be to, vertimas užsienyje gali užtrukti ilgokai, pavyzdžiui, kelias dienas, tad tokiu atveju tektų pasirūpinti nakvyne, maistu (tai būtų papildomos išlaidos). Be to, siuntimas galioja 30 dienų.
Ar bus kompensuojamos privačių gydymo įstaigų suteiktos paslaugos? Taip, jei gydymo įstaiga turi licenciją teikti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias parvykus į Lietuvą būtų galima gauti kompensaciją. Taigi svarbu tuo įsitikinti.
Kokios paslaugos nekompensuojamos? Nekompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, transplantacijai skirtų audinių, ląstelių ir (arba) organų paskirstymo bei gavimo, skiepijimo paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos.
VLK inf. ir nuotr.