Visi lietuviai didžiuojasi Gedimino ir Trakų pilimis, drąsiai juos giria turistams, kviečia jose apsilankyti. Vis dėlto ar nepamiršome, kad turime ir daugiau pilių? Tikrai galime didžiuotis dar trimis pilimis, kurios mena senovės didikų gyvenimą. Siūlome su jomis susipažinti iš arčiau.
Raudonės pilis
Viena gražiausių išlikusių pilių Lietuvoje – Raudonės pilis (Raudonėje, Jurbarko r. savivaldybėje). Šią pilį XVI a. pastatė Prūsijos pirklys Krišpinas Kiršenšteinas. Vėliau pilis buvo valdoma Olendskių ir galiausiai atiteko Zubovams. Dabar čia įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla.
Šis mūrinis pilies kompleksas yra išlaikęs senąją „U“ formą, eklektišką architektūros stilių ir penkis bokštus, kurių įspūdingiausias – cilindrinis 33,5 m aukščio bokštas. Nuo jo viršūnės atsiveria įspūdinga Nemuno upės panorama. Šalia pilies – parkas, kuriame galima išvysti devynių kamienų liepą bei senovinį malūną, pastatytą 1923 m., kuris dėl modernių tam metui įrenginių garsėjo visame krašte.
Čia atvykti ypač verta gegužės 25 d., kai vyksta teatralizuota „Panemunių žiedų“ šventė. Joje šurmuliuoja amatų kiemeliai, vyksta koncertai, teatralizuoti pasirodymai ir žaidimai. Šventės metu galima pasipuošti istoriniais kostiumais, prisėsti krėsle ar karietoje ir nusifotografuoti, patiems pasigaminti papuošalą ar išsikepti įvairių gardėsių.
Panemunės pilis
Panemunės pilis pastatyta ant Nemuno dešiniojo kranto šlaito. 1597 m. dvarą įsigijo vengrų kilmės dvarininkas Janušas Eperješas. O įspūdingos pilies pastatas iškilo 1604–1610 m. Tai renesanso ir gotikos stilių derinys, kurį, spėjama, kūrė Petras Nonhartas. 1925 m. iš JAV sugrįžęs kun. Antanas Petraitis įsigijo pilį ir stengėsi ją atgaivinti, o po jo mirties čia apsigyveno jo kviesti vienuoliai, pastatydinę prie pilies koplytėlę. 1935 m. pilis perduota Švietimo ministerijai, dabar ją prižiūri Vilniaus dailės akademija.
Šalia pilies žaliuoja XVII a. įkurtas parkas, kurį anksčiau sudarė gėlynai, kaskadiniai tvenkiniai, stovėjo vandens malūnai. Šiuo metu išlikęs tik parkas ir kaskadiniai tvenkiniai. Nors pilis yra rekonstruojama, tačiau ji lankoma, galima pasivaikščioti pilies kiemeliais ar nuo pilies bokšto pasigrožėti atsiveriančiomis Nemuno slėnio platybėmis.
Medininkų pilis
Medininkų kaime (Vilniaus r. sav.) galima apžiūrėti gardinės LDK pilies griuvėsius. Pagal savo paskirtį ir konstrukciją Medininkų pilis laikoma seniausiu pilies tipu Pabaltyje. Ši pilis buvo daugiau gynybinė nei skirta karaliams gyventi.
XIV–XV a. pr. buvusi viena didžiausių gynybinio tipo pilių regione, po Žalgirio mūšio 1410 m. neteko savo strateginės reikšmės, čia įkurta kunigaikščių rezidencija. Pilis apgriauta per 1655 m. karą su Rusija, o griuvėsiai dar kartą nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Išlikusi 10–15 metrų aukščio siena, 2011 metais rekonstruotas pagrindinis pilies bokštas – donžonas. Jame įkurtas muziejus, kurio kiekviename aukšte įrengtos ekspozicijos: Lietuvos mūrinių pilių, archeologinių radinių, karybos, sidabro dirbinių. Penktame aukšte – sienine tapyba dekoruota menė, skirta įvairiems renginiams, o bokšto viršuje – reginys akims po apylinkes.