Naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (toliau – HBSC) atskleidė, kad Lietuvoje kas penktas mokinys turi antsvorį arba nutukimą, o daugiau nei trečdalis mokinių nepatenkinti savo kūno formomis ir mano, jog yra per stori.
Visavertė, subalansuota mityba – reikšmingas veiksnys siekiant užtikrinti optimalią vaiko ir paauglio raidą, norint palaikyti ir stiprinti sveikatą, gerinti emocinę savijautą, užtikrinti optimalias kognityvines funkcijas.
Kasdienės vaikų mitybos įpročiai turi tiesioginės įtakos savijautai: dėl to, kad vartojama per mažai vaisių, uogų, daržovių, per gausiai – menką maistinę vertę turinčių produktų, gali atsirasti lėtinių sutrikimų, psichosomatinių nusiskundimų, mažėja darbingumas, greičiau pavargstama.
Naujausi HBSC tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos vaikai nepakankamai vartoja vaisių ir daržovių: tik kiek daugiau nei trečdalis mokinių bent kartą per dieną vartoja vaisių (32 proc.) ir daržovių (35 proc.). Grūdinių kultūrų kas dieną valgo tik penktadalis, ankštinių produktų – tik kas vienuoliktas mokinys.
Sveikatai palankesnius produktus dažniau renkasi merginos nei vaikinai, taip pat – jaunesni moksleiviai. Vyresniame mokykliniame amžiuje sveikatai palankesnių produktų pasirinkimas ima mažėti.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad mokiniai nevengia sveikatai mažiau palankių, tai yra menką energinę ir maistinę vertę turinčių produktų: kas šeštas mokinys kasdien vartoja saldumynų ar saldintų pieno produktų, dešimtadalis – saldintų gazuotų gėrimų, kas penktas į kasdienės mitybos racioną įtraukia kavą, o penki nuošimčiai – ir energinių gėrimų.
Moksleivės merginos dažniau linkusios vartoti saldumynų ir kavos gėrimų, moksleiviai vaikinai – gazuotų saldintų gėrimų ir energinių gėrimų.
Mažiau palankių maisto produktų (išskyrus kavą ir energinius gėrimus) pasirinkimas būdingesnis žemesnių klasių jaunuoliams. Lietuvos mokinių pasirinkimo įpročiai pernelyg nesiskiria nuo kitų penkiasdešimties HBSC šalių vidurkio: vyrauja panašios tendencijos, tik verta pažymėti, kad Lietuvos mokinių saldintų gazuotų gėrimų vartojimas, ypač aukštesnėse klasėse, reikšmingai mažesnis lyginant su kitomis šalimis.
„Tinkami vaikų ir paauglių mitybos įpročiai lemia kasdienės savijautos, energijos apykaitos procesus, didesnes kognityvinės veiklos galimybes, mažina lėtinių ligų vystymosi riziką vyresniame amžiuje. Sveikatai palankesnio pasirinkimo įgūdžiai turi būti ugdomi ne stichiškai, o turint tikslą formuoti kasdienius įpročius“, – įsitikinęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Tomas Vaičiūnas.
Sveikatą tausojančiai mitybai svarbus ne tik maisto produktų pasirinkimas, bet ir reguliarus valgymo režimas. Kasdienis visavertis pusryčiavimas mažina užkandžiavimo poreikį ir menkos maistinės vertės produktų suvartojimą. Be to, pusryčiavimas susijęs su moksleivių darbingumu mokykloje – pusryčių praleidimas gali apsunkinti gebėjimą susikaupti ir įsiminti informaciją.
Naujausi tyrimo rezultatai atskleidė, kad kas dieną pusryčiauja mažiau nei pusė Lietuvos mokinių (49 proc.), dažniau pusryčius praleidžia mergaitės ir aukštesnių klasių mokiniai. HBSC šalių kontekste Lietuvos rodiklis yra vienas prastesnių – Lietuvoje mokiniai yra linkę labiau praleisti pusryčius nei daugumoje HBSC šalių.
„Tyrime taip pat paaiškėjo, kad penktadalis mokinių turi antsvorį arba yra nutukę, o keturios iš dešimties merginų ir ketvirtadalis vaikinų save identifikuoja kaip per storus (ar turinčius antsvorio). Didesnis kūno svoris ir prastesnis savo kūno vertinimas būdingesnis jaunuoliams, turintiems mažiau sveikatai palankių mitybos įpročių“, – sako Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kastytis Šmigelskas.