Akimirkai įsivaizduokite miestą, kuriame šalia įprastų tarnybų – ugniagesių, policijos, atliekų vežėjų, eismo srautų reguliavimo specialistų – dieną naktį beveik savarankiškai dirba pažangių dronų būriai. Jie realiuoju laiku stebi ir analizuoja miesto spūstis – pagal tai koreguojamas šviesoforų darbas. Kiti skubiai vyksta į įsiplieskusio gaisro vietą ir suteikia žmonių gyvybes gelbėjančią informaciją ugniagesiams. Treti visą parą saugo svarbius objektus. Apie tokius miestus jau labai artimoje ateityje svajoja Linas Gelažanskas, kurio įsteigta įmonė kuria pažangias autonominių dronų technologijas.
Idėjų pradžia – žaisliniai lėktuvėliai
Vilniečio susidomėjimas skraidančiais mechanizmais gimė dar vaikystėje, kai būdamas vos ketverių pradėjo konstruoti lėktuvėlių modelius. Nuo to laiko noras savo idėjas paversti realybe tik augo. Didžiojoje Britanijoje ir JAV studijas baigęs Linas Lankasterio universitete įgijo inžinerijos mokslų daktaro laipsnį, bet įgyvendinti savo svajonių grįžo į Lietuvą. Šiuo metu jis vadovauja paties įkurtai mokslo inovacijų įmonei „IT logika“, kuri vysto taikomąsias dronų technologijas. Konkrečiau – kuria dronų sistemas, kurios veiks beveik savarankiškai, be nuolatinės žmonių pilotų priežiūros ir taip iš esmės pakeis kasdieninį miestų valdymą.
„Siekiame ištobulinti ir rinkai pasiūlyti automatizuotas dronų bazines stotis. Ką tai reiškia? Dabar dronų veikimą suprantame kaip procesą, kai pilotas laiko pultą rankoje, o jo valdomas dronas skrenda kažkur priešais jį. Mūsų tikslas – įdiegti droną į jo stotį – „garažą“, kuriame palaikoma tinkama temperatūra, užtikrinama apsauga nuo lietaus bei sniego ir pakraunamos baterijos, todėl automatizuoti dronai gali atlikti jiems priskirtas funkcijas savarankiškai“, – pasakoja pašnekovas.
Šios stotys veikia per atstumą ir yra išdėliotos mieste ant pastatų stogų. Gavęs naują užduotį dronas palieka savo stotį, surenka reikalingą informaciją, o jam grįžus visi duomenys sukeliami į serverius ir analizuojami. Lino įsitikinimu, tokiu būdu gautos įžvalgos turi potencialo iš pagrindų pakeisti miestų valdymą: paversti jį kur kas efektyvesniu, padėti institucijoms bei tarnyboms priimti tikslesnius, greitesnius sprendimus.
Dronai reguliuos eismą ir tvarkys gatves
Autonomiškai veikiantys dronai ir jų renkama informacija gali būti panaudojama labai įvairiose srityse. Pavyzdžiui, miesto infrastruktūrai prižiūrėti – nuo transporto srautų iki kelių būklės ar triukšmo šaltinių stebėjimo.
„Pasitelkę dronus realiuoju laiku galime stebėti automobilių parkavimo vietas ir kaupti statistiką. Tai leidžia atkreipti dėmesį į nelegalius parkavimo atvejus bei nuspręsti, kuriose vietose trūksta stovėjimo aikštelių. Kitaip tariant, ne iš žmonių sužinome, kur mieste yra problema, o naudodami dronus apie ją sužinome ir išsprendžiame dar iki kam nors apie ją spėjant pranešti. Dronais taip pat galime stebėti sankryžas: eismo srautus, suklasifikuoti transporto priemonių tipą ir nustatyti, kuria kryptimi jos juda tam tikru metu. Šią informaciją tuomet galime panaudoti efektyviau reguliuodami šviesoforus arba nustatydami triukšmingiausias miesto vietas“, – sako pašnekovas.
Kitas tokių dronų pritaikymo pavyzdys – kelio ženklinimo priežiūra: kelių linijų būklės įvertinimas, duobių ar asfalto įtrūkimų sužymėjimas. Taip pat galima fiksuoti šaligatvių būklę – nuo plytelių išsikraipymo iki tokių kasdienių darbų, kaip sniego nukasimas arba nukritusių lapų sutvarkymas, planavimo.
Padės net gelbėti gyvybes
Kad tokie autonominiai dronai veiktų saugiai, būtinas ypač spartus ir stabilus interneto ryšys, todėl tam pasitelkiamas naujos kartos 5G internetas. „Anksčiau dronai buvo valdomi 4G ryšiu, todėl atsirasdavo 0,5–1 sekundės uždelsimas. Perėjus į 5G ryšį dronus galima saugiau skraidinti ir lengviau valdyti, kadangi turime beveik realaus laiko vaizdą. Dėl to ateityje dronai galės būti taikomi net gelbėjant žmonių gyvybes, pavyzdžiui, gaisro atveju ugniagesiams dronų transliuojama informacija leis tiksliai nustatyti, kur yra ugnies židinys, nes dėl dūmų ir prasto matomumo tai padaryti dažnai yra sudėtinga. Taip pat įvykus eismo įvykiams dronai gali tiksliai nufilmuoti ir nufotografuoti įvykio vietą centimetrų tikslumu“, – vardija L. Gelažanskas.
Lino įmonės vykdoma veikla – platesnio inovacijų skatinimo projekto „Sandbox“, investuojančio į 5G skaitmeninių technologijų vystymą Lietuvoje, dalis. Šis Susisiekimo ministerijos projektas finansuojamas iš visoje Europos Sąjungoje (ES) įgyvendinamos ekonomikos atsigavimo po pandemijos iniciatyvos „NextGenerationEU“, pagal kurią Lietuvai iš viso skirta beveik 3,85 mlrd. eurų.
L. Gelažansko vadovaujama komanda tikisi per dvejus metus ištestuoti ir išvystyti rinkai visiškai parengtus produktus, susijusius su autonominių dronų technologija. Per trumpą laiką jau pavyko pasiekti svarbų tikslą – pagaminti „DBOX 5G“ bazinę stotį, kuri šiuo metu jau testuojama. Ji siunčia valdymo ir vaizdo signalą nuo drono stotelės iki operatoriaus.
„Gautos papildomos investicijos suteikia mums galimybę eksperimentuoti bei greičiau rasti tinkamiausius sprendimus ir juos pritaikyti produkcijai, ypač, kai tai susiję su moksliniais tyrimais. Galime sau leisti bandyti tai, ko be papildomo finansavimo bandyti nerizikuotume, o dabar, turėdami papildomą palaikymą, greičiau judame pirmyn su dronų inovacijomis“, – akcentuoja dr. Linas Gelažanskas ir priduria, kad investicija leido pritraukti į projektą šviesiausius Lietuvos mokslininkus.
Ambicingi planai – nuo žemės ūkio iki pasienio patruliavimo
Lino vizijoje – autonominių dronų taikymas pačiose įvairiausiose miestų ir valstybės gyvenimo srityse.
Pavyzdžiui, apsaugos sektoriuje dronai leistų sumažinti darbuotojų poreikį toliau nuo miesto nutolusiuose objektuose. Be to, viliamasi, kad ateityje juos bus galima pasitelkti ypač efektyviai pasienio apsaugai – pasirinktame ruože sustačius dronų stotis būtų užtikrintas pastovus patruliavimas, o tokiai apsaugai nereikėtų samdyti papildomų žmonių.
Terminėmis kameromis stebint nesutvarkytų pastatų stogus galima nustatyti prarandamos šilumos energijos kiekius. Vilniaus miesto savivaldybė dronus su tokiomis kameromis jau naudoja praktiškai: savivaldybės užsakymu kuriamas miesto „karščio salų“ žemėlapis, kuris padės nustatyti karščiausias miesto vietas ir imtis atitinkamų sprendimų švelninant neigiamus padarinius gyventojams. Duomenis apie miesto dangų ir paviršių temperatūrą renka dronas su termovizine kamera, o pirmieji skenavimai atlikti jau šią vasarą.
Agronomijos srityje specialūs dronai su multispektrinėmis kameromis gali analizuoti dirvožemį, o gauti duomenys leidžia naudoti trąšas bei kitas chemines medžiagas tiksliai ten, kur jų reikia. Dronais gauta ypač tiksli informacija apie augalų būklę yra be galo naudinga ir aplinkosaugos atžvilgiu, nes, turint taškinio tręšimo žemėlapį, tręšti galima pagal augalo poreikį. Taip gerokai mažiau kenksmingų medžiagų patenka į aplinką, trąšų nepilant tiesiog visame ūkio plote, kaip tai tebėra įprasta.
Įgyvendinamas projektas – vienas iš daugelio
Šis L. Gelažansko ir įmonės „IT logika“ komandos įgyvendinamas 5G ryšio pritaikymo dronų stotyse projektas – vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip investuojamos Europos Sąjungos iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšos. Pagal šį ES planą Lietuvai iš viso numatyta 3,85 mlrd. eurų investicijų, kurios bus nukreiptos į projektus įvairiose srityse.
Viena jų – skaitmeninė transformacija, kurią įgyvendinus visoje ES bus prieinamas 5G ryšys, taps lengviau naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis ir kontroliuoti savo asmeninius duomenis. Taip pat tikimasi, kad dirbtinis intelektas padės valstybėms kovoti su klimato kaita, tobulinti sveikatos priežiūrą, transportą ir švietimą.
Planą „NextGenerationEU“ 2020 m. inicijavo Europos Komisija, siekdama padėti ES valstybėms sparčiau atsigauti po koronaviruso pandemijos, kartu skatinti ekonomikos skaitmenizaciją ir žaliąją pertvarką. Iš viso pagal šį planą visoje ES iki 2026 m. bus investuota daugiau nei 800 mlrd. eurų.
Nuotraukų autorius Artūras Morozovas