„Minėdami Lietuvai svarbias valstybingumo šventes turime rimtai susimąstyti apie jau daugiau nei 30 metų vykstančius šiuolaikinės lietuvių migracijos procesus – kaip juos vertiname, koks mūsų santykis su išvykusia tautos dalimi, ar laukiame sugrįžtančiųjų ir kokį vaidmenį čia atlieka lietuviškosios tapatybės išsaugojimo klausimas“, – teigia dr. Ingrida Dačiolienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) veiklų koordinatorė.
„Girdime, ką apie lietuvių kalbos mokymosi situaciją pasakoja užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai bei kiti praktikai, ir suprantame, kad esame ant išeivijos vaikų ir jaunimo nutautėjimo slenksčio. Gėdijimasis kalbėti lietuviškai, sprendimas lietuviškoje šeimoje su vaikais kalbėti dominuojančia šalies kalba ir neperduoti vaikams paveldėtosios kultūros – tai ne pavieniai lietuvių išeivių apsisprendimo atvejai, o ryškėjanti tendencija, verčianti susimąstyti apie mūsų diasporos politikos prioritetus, lietuviškumo vertės sampratą ir lituanistinio ugdymo stiprinimo svarbą“, – tvirtina I. Dačiolienė.
Siekdami atkreipti dėmesį į lietuviškosios tapatybės išsaugojimo ir lituanistinio ugdymo situaciją išeivijoje, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo nare Dalia Asanavičiūte, LRS Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje organizuoja pirmąjį nuotolinį Lituanistinio ugdymo forumą, kuris vyks kovo 12 d.
Lietuva jau daugiau nei šimtmetį yra diasporinė valstybė
LR užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno teigimu, forumu siekiama skatinti viešas diskusijas apie lituanistinį švietimą, paremtas moksliniais tyrimais ir akademinėmis įžvalgomis, keliant klausimą, kaip lituanistinis švietimas išeivijoje galėtų tapti Lietuvos išeivijos politikos prioritetu. „Beveik trečdalis mūsų tautos gyvena už Lietuvos ribų, todėl turime kurti ir puoselėti stiprius ryšius tarp valstybės ir diasporos. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka lietuvių kalbos mokymas, todėl bendromis valstybės ir diasporos jėgomis sieksime, kad plėstųsi lituanistinių mokyklų tinklas ir kuo daugiau tėvų suprastų, kaip svarbu vaikus išeivijoje mokyti gimtosios kalbos“, – pasakoja viceministras.
Lietuvos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas, pasakodamas apie artėjantį forumą, pabrėžia, jog labai svarbu plėsti visuomenės žinojimą, kad Lietuva jau daugiau nei šimtmetį yra diasporinė valstybė. „Svarbu skatinti apmąstyti, ką mums tai reiškia, ir suvokti, koks didelis tai gali būti šalies turtas, jei tik gebėsime šią Lietuvos dalį telkti veikti drauge“, – pasakoja ambasadorius. Pasak jo, svarbu kelti klausimus, kokios būtų efektyviausios mūsų diasporos politikos priemonės, kad būtų išsaugoma ir iš kartos į kartą perduodama lietuviška tapatybė; skatinti skirti pakankamai dėmesio vaikų asmeninio ryšio su protėvių žeme stiprinimui.
Išeivijoje lietuvių kalbos mokosi tik apie 5–6 proc. moksleivių
Forumo organizatoriai atkreipia dėmesį į išeivijos nutautėjimo problemą, kurią siūlo spręsti diskutuojant ir aktyviai sprendžiant neformaliojo lituanistinio ugdymo statuso problemas bei skatinant Lietuvos Vyriausybę aktyviai steigti naujas ir remti jau veikiančias lituanistines mokyklas.
Kaip pasakoja Seimo narė, LRS ir PLB komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, lietuvybės išsaugojimas užsienyje iki šiol buvo tarsi tik savanorių, tėvų ir entuziastų reikalas. „Visgi valstybė turėtų pripažinti, kad tai ta pati tauta, kad tie vaikai – mūsų ateities karta“, – įsitikinusi parlamentarė.
D. Asanavičiūtės teigimu, šiuo metu užsienyje veikia 10 formaliojo ir apie 230 neformaliojo lituanistinio ugdymo mokyklų, kasmet yra skelbiami finansavimo konkursai iš „Globalios Lietuvos“ projekto, tam skiriant apie 300 tūkst. eurų. „Apie 40 proc. mokyklų 2020 m. gavo projektinį finansavimą. Parama tikrai nėra maža, tad negalima sakyti, kad valstybė visiškai nepalaiko. ŠMSM rengia daug nemokamų seminarų mokytojams. Visgi šių 230 mokyklų, kuriose mokosi apie 10 tūkst. mokinių, lietuviškosios tapatybės formavimas yra daugiausia tėvų ir savanorių atsakomybė“, – tikina D. Asanavičiūtė.
Pasak parlamentarės, užsienyje gyvena apie 150 tūkstančių ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus lietuvių vaikų, vadinasi, tik apie 5–6 procentus jų sistemingai mokosi lietuvių kalbos. „Daugiau nei 100 tūkst. vaikų nepasiekiame, todėl, užtikrinant tinkamą valstybės požiūrį ir pagalbą tokioms mokykloms bei jų tinklo plėtrai, taip pat tėvų švietimui, būtų galima padidinti mokyklas lankančių vaikų skaičių“, – įsitikinusi Seimo ir PLB komisijos pirmininkė.
Forumo tikslas – išsakyti skaudulius ir ieškoti konkrečių sprendimų
Lituanistinio ugdymo nuotoliniame forume kovo 12 d. bus kalbama apie lietuviškosios tapatybės išsaugojimą, dvikalbystės iššūkius ir lituanistinio ugdymo problemas. Programoje dalyvaus akademikai, diasporos tyrėjai, lituanistinio ugdymo praktikai, politikai ir jaunimo atstovai.
Be jau aptartų temų, bus keliami klausimai, kokia yra lietuviškosios tapatybės sandara ir kokie yra svarbiausi jos išsaugojimo veiksniai; kaip lietuvių kalbos (iš)mokyti mišrioje šeimoje augantį vaiką; ar visą darbą turėtų atlikti lituanistinė mokykla. Forume taip pat bus diskutuojama, kaip spręsti mišrių šeimų vaikų daugybinės tapatybės klausimus, kokie yra nuotolinio lituanistinio ugdymo atradimai, tėvų švietimo iššūkiai ir Lituanistinio ugdymo mitai. Forumas bus apibendrintas organizatorių parengta deklaracija, kurioje bus aptariama, kokia yra dabartinė lituanistinio ugdymo situacija ir ko galėtume tikėtis per artimiausius 4 metus.
Su forumo programa galima susipažinti VDU Pasaulio lietuvių universiteto interneto svetainėje.
Renginys vyks Zoom platformoje, kovo 12 d. nuo 14.30 iki 19.00 val. Lietuvos laiku. Transliacija vyks
VDU „Youtube“ paskyroje, VDU „Facebook“ paskyroje, VDU Pasaulio lietuvių universiteto „Facebook“ paskyroje ir „Facebook“ puslapyje „Lituanistinis švietimas lietuvių diasporoje“.
Norintys dalyvauti renginyje „Zoom“ platformoje ir užduoti klausimus pranešėjams kviečiami registruotis. Registracija vyksta iki kovo 11 d. Renginio dalyvių skaičius yra ribotas.
Renginį globoja pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.