„Liu Patty“ įkūrėja, televizijos projekto „Skonis“ dalyvė, energinga, kūrybinga ir darbšti moteris Liucina Rimgailė žinoma kaip nepaprasto skonio keksiukų gamintoja ir originalių šeimos švenčių organizatorė. Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, Liucina pasidalijo mintimis ne tik apie savo pomėgį gaminti ir organizuoti įvairias puotas, bet ir savo šeimos Kalėdų tradicijomis, idėjomis, kaip supakuoti dovanas savo artimiausiems žmonėms. Ji taip pat papasakojo, kokios vyrauja šventinio stalo puošybos tendencijos.
Liucina, kada Jūsų pomėgis virto darbu? Kas tam turėjo įtakos?
Jei kalbame apie saldumynus, mano pomėgis virto darbu prieš porą metų. Būtent tada pradėjau daugiau gaminti, kepti ir dėti patiekalų nuotraukas į internetinę erdvę. O renginių organizavimo ir vestuvių planavimo verslas buvo pradėtas dar anksčiau, vos įkūrus įmonę.
Man visą gyvenimą buvo būdinga viską planuotis ir labai tiksliai dėliotis. Organizuotumas yra viena pagrindinių ir mėgstamiausių mano savybių, todėl atsakomybė už renginių ar švenčių sklandumą ir įsimintinumą man kelia didžiulį malonumą.
Kodėl prioritetą skiriate saldumynams?
Galbūt dėl to, kad esu „pamišusi“ dėl jų. Negaliu nė vienos dienos išgyventi be gardaus deserto. Be to, nesu baigusi jokių kulinarijos ar konditerijos kursų, todėl netgi mažos kepyklėlės įkūrimas mane pačią stebina. Jau nekalbant apie tai, kad galėčiau turėti restoraną. Šis verslas nėra iš paprastųjų, ir jeigu ne „Liu Patty“ tarsi savaiminis vystymasis, tikėtina, jog ir savo kepyklėlės neturėčiau.
Kokia pavadinimo „Liu Patty“ reikšmė?
Liu – mano vardo trumpinys, o Patty, išvertus iš anglų kalbos, reiškia „pyragaitis“.
Saldumynai pakelia Jums nuotaiką?
Be abejo! Draugai ir aš pati kartais juokiamės, kad vietoj kraujo man cukrus venomis cirkuliuoja (šypsosi – red. past.). Žinoma, angliavandeniai ir energijos suteikia, ir nuotaiką pakelia, tačiau ne dėl to juos valgau.
Iš kur semiatės idėjų, kaip papuošti pyragaičius, stalą, ir minčių šventėms?
Pagrindinis mano įkvėpimo šaltinis yra konkretus projekto sumanymas ir aptarimas. Kai tiksliai žinai, ką reikia sukurti, ką perteikti ar atspindėti, labai paprasta tai susieti su tam tikrais ingredientais, daiktais ar reiškiniais.
Kalbant apie kepinius, yra kitaip. Tam paprastai didžiausią įtaką turi klientų atsiliepimai, lūkesčiai, į kuriuos labai įsiklausau. Taip pat mano vidus pakužda, pavyzdžiui, kas tiktų prie vyšnios, ko trūksta, kad karamelė būtų įdomesnė, ne tokio tradicinio skonio. Draugai ir mylimi žmonės mane įkvepia būti puikios nuotaikos, o kai ji puiki – plačiai kvėpuoji, šypsaisi ir kūryba vyksta daug sparčiau.
Kokias šventes organizuojate? Ar didelė Jūsų komanda?
Mūsų komanda nuolat plečiasi. Pati organizuoju tiek įmonių renginius, tiek vestuves ar kitas šeimines šventes ir rūpinuosi jų vietų puošyba. Turiu šių sričių pagalbininkių. Taip pat turime kelis renginių vedėjus, fotografus, floristę, su kuria bendradarbiaujame, o iš man priklausančios kepyklėlės imame saldumynus renginiams. Ten dirba atskiri žmonės, konditerės, kurių pagalba visi darbai atliekami maksimaliai kokybiškai.
Ar neketinate ateityje praplėsti savo siūlomo asortimento? Gal turite planų jį pakeisti iš esmės?
Savo asortimentą nuolat keičiame. Vis atsiranda naujų idėjų. Viso maitinimo paslaugų teikti tikrai neplanuojame, tačiau šaltus užkandžius jau nuo pat pradžios galime gaminti ir išskirtiniais atvejais tai darome.
Artėjant didžiosioms metų šventėms turbūt netrūksta darbų?
Taip, jau juntame, kad artėja šventinis laikotarpis. Galvojame, ką išskirtinio pasiūlyti, kaip tai supakuoti, kad užsakovams nereikėtų daugiau niekuo rūpintis. Manau, kad atsipūsime tik vasario mėnesį (šypsosi – red. past.).
Kokių patiekalų turėtų būti patiekta ant šventinio stalo kiekvieno mūsų namuose?
Manau, kad tai labai priklauso nuo šeimos. Pati esu kilusi iš mišrios šeimos: mama yra baltarusių, o tėtis – lenkų kilmės. Tai turi įtakos tiek Kalėdų šventimui, tiek stalo ruošimui.
Aš pati neįsivaizduoju švenčių be močiutės silkės su grybais ir morkomis, mėlynių pyragėlių su aguonomis ir karpio, dėl kurio mano mama eina iš proto (šypsosi – red. past.).
Pastaruoju metu tiek aš pati, tiek mano sesuo įnešėme šiek tiek naujovių. Vis ką nors sugalvojame (pavyzdžiui, kalakutienos paštetą su apelsinais), o šeima labai noriai, su džiaugsmu viską priima. Naujos tradicijos, panašu, labai natūraliai prigyja.
Kuo galima papuošti šaltus užkandžius?
Esu linkusi ne puošti patį maistą (dėl to mūsų gaminami saldumynai yra be cukraus masės ir sintetinių dažiklių), o įdomiai jį pateikti. Tai gali būti gražūs indai ar dekoracijos. Stalo serviravimas taip pat daug reiškia. Tad net nedarant palmių iš paprikos ir alyvuogių tikrai įmanomas puikus rezultatas!
Kaip ir kuo papuošti šventinį stalą? Koks turėtų būti pagrindinis akcentas?
Nuo vaikystės žinau, kad mūsų Kūčių stalas visada bus su šienu po staltiese. Tai vėlgi yra viena tradicijų, perimtų iš močiutės. Man pačiai patinka viskas, kas skleidžia tam tikrą aromatą: eglišakės, žvakės, apelsinai, cinamonas, karštojo vyno prieskoniai. Mėgstu derinti modernius elementus su močiutės krištolinėmis taurėmis. Patinka žvaigždės, sniegas ar tiesiog tai, kas tuo laikotarpiu yra mieliausia širdžiai.
Kokios spalvos indais, staltiese ir servetėlėmis puošti? Kokios spalvos suteikia jaukumo ir lengvumo pojūtį?
Manau, kad tradicinės Kalėdų spalvos – žalia, raudona, balta – išties puikios. Vis dėlto puošimo kryptį, bent jau man, dažniausiai padiktuoja erdvė, kurioje tai daroma. Vienur būna labai šviesu, kitur – kaip tik akmeninės tamsios sienos… Prie to irgi prisitaikoma, kad būtų sukurtas būtent tos vietos jaukumas.
Kaip manote, ar žvakės vis dar yra neatsiejamas Kalėdų stalo atributas?
Mano nuomone, žvakės turi tam tikrą magiją ir labai retai netinka. Jų niekad nebūna per daug: per vestuves, per Kalėdas ir kitas jaukias, jausmingesnes šventes. Tai paprastai negalioja puošiant įmonių renginių ar produktų pristatymo vietas, tačiau šeimos šventėms jos tikrai suteikia daug jaukumo ir sukuria savitą atmosferą.
Esate ne tik darbšti, bet ir meniška, stilinga, kūrybinga… Kokiais žaislais puošiate Kalėdų eglutę? Kaip vertinate rankų darbo žaisliukus?
Į rankų darbo žaisliukus žiūriu itin teigiamai. Tiesa, pradėjusi juos gaminti, būčiau linkusi iš karto pirkti tik tam tikros spalvų paletės ar tarpusavyje derančių spalvų medžiagas. Tada, kad ir kas būtų padaryta, kad ir kieno būtų padaryta – vaiko ar suaugusiojo, – bendras eglutės vaizdas būtų išskirtinis ir nuostabus!
Kokiomis dovanų pakavimo idėjomis galite pasidalyti?
Pati dažnai renkuosi paprastas dėžutes ir jas puošiu kaspinėliais, kitais atributais. Taip pat, priklausomai nuo to, ką dovanojame, tinka stiklainiai, skaidrūs maišeliai.
Liucina, ar pritariate posakiui, kad grožio paslaptis yra paprastumas?
Tikrai taip. Tai bene svarbiausia taisyklė, kuria vadovaujuosi.
Dėkoju už pokalbį.
Parengė Gintarė Vasiliūtė
Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio archyvo