„Galbūt kartais pinigai nurungia geras idėjas, bet tikiu, jog ateis laikai, kada ne vien jie bus svarbiausi. Kada bus svarbu ir moralė, kultūra, tautiškumas bei žmogaus vertybės. Tada Lietuvoje tokie tautinių šokių projektai atgims ir bus labai vertinami“, – apie netikėtai nutraukiamą tautinių šokių kovų televizijos projektą „Kadagys“ kalbėjo žinomas dainininkas, KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ generolas Liudas Mikalauskas.
Žinia, jog laida nutraukiama, nuliūdino ne tik daug darbo, laiko ir pastangų į įspūdingus pasirodymus įdėjusius kolektyvus, laidos prodiuserius ir ansamblių generolus, bet ir visus žiūrovus bei lietuviško tautinio meno gerbėjus. Laidos finalas bus transliuojamas tiesiogiai šį sekmadienį, kovo 13 d., 19.30 val. per TV3.
Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblio „Nemunas“ projekto generolas L. Mikalauskas neslepia nusivylimo. Dainininkas teigia, jog nutraukti laidą dėl nepakankamai aukštų reitingų yra mažų mažiausiai nepagarba lietuvių kultūrai. Vis dėlto jis tvirtina, jog, išgirdęs apie tokios iniciatyvos atsiradimą kitame televizijos kanale, net nemirktelėjęs sutiktų dalyvauti vėl ir vėl.
Kaip vertinote žinią, kad projektas „Kadagys“ bus nutraukiamas?
Kai sužinojau, jog sekmadienį vyks paskutinė „Kadagio“ laida, labai nustebau ir nuliūdau. Projektas baigiasi net neprasidėjęs, nors buvo vienas vertingiausių bei prasmingiausių televizijos padangėje.
Gaila šios prasmingos idėjos, o ji tikrai tokia. Pažiūrėkite, kiek daug jaunimo padėjo suburti į vieną vietą. Kaip gražu, kai jauni žmonės, energingi studentai nori padaryti ką nors prasmingo. Tokias iniciatyvas būtina rodyti kuo dažniau ir kartais nereikia skaičiuoti tik pinigų, geriau atsižvelgti į prasmę.
Ar tokia netikėta projekto pabaiga nėra nepagarbos ženklas laidos dalyviams ir žiūrovams?
Nepagarba yra daug kam: ir tautiniam menui, ir kultūrai, ir dalyviams, ir žiūrovams. Atrodo, tarsi būtų nupieštas portretas: jeigu jūs nenešate mums pelno, esate nereikalingi. Kultūra ir neturi nešti pelno, ją reikia visada iš dalies išlaikyti. Lygiai taip pat, kaip ir tautinį meną.
Juk gražu, kai vyksta tam tikri festivaliai ir verslo atstovai atkreipia dėmesį bei remia įvairius tautinius renginius. Jie irgi nesitiki, kad tai kada nors atsipirks, bet vis tiek puoselėja gražią tradiciją. Manau, jog dar bent šiek tiek paremti su mūsų kultūra susijusį renginį televizija tikrai galėjo.
Nepaisant šių netikėtai susiklosčiusių aplinkybių, kokių Jums rezultatų pavyko pasiekti su KTU tautinio meno ansambliu „Nemunas“?
Mes su „Joninių burtų“ pasirodymu laidoje nupiešėme gaires, kaip būtų galima įdomiai vystyti šį projektą. Buvo labai smagu klausytis, kai „Kadagio“ prodiuseriai dalijosi mintimis, jog ir jie pagaliau suprato, kaip tokį projektą reikėtų auginti toliau ir kuria linkme geriausiai eiti. Džiugu, kad KTU „Nemunas“ buvo viso šito dalis.
Jeigu toks projektas vis dėlto taip nepasibaigs ir bus realizuotas kitame kanale, manau, kad kitiems kolektyvams bus kaip pavyzdys rodomas ne užsienio kolektyvų pasirodymas, bet būtent KTU tautinio meno ansamblio pasirodymas „Joninių burtai“. Kitiems bus siūloma pabandyti sukurti kažką panašaus, o tai yra gražiausia, ką galėjome pasiekti dirbdami išvien.
Ko išmokote dalyvaudamas šiame tautinių šokių projekte?
Nežinau, ar spėjau daug ko pasimokyti, labai jau greitai viskas prabėgo (juokiasi – red. past.). Man tiesiog buvo labai smagu prisiminti senus laikus, susitikti su senais gerais pažįstamais – kitų kolektyvų vadovais. Buvo labai įdomu pamatyti, kaip į tautinius šokius galima pažvelgti ir kitu kampu.
Ką manote apie modernų tautinį meną? Svarbiau likti prie lietuvių liaudies tradicijų ar tobulėti, atsinaujinti?
Šiais laikais viskam ateina laikas keistis bei modernėti. Tautinis menas irgi nėra išimtis, tačiau nereikia atsisakyti orkestrų, šokių ar dainų, nereikia atsisakyti mums jau taip gerai žinomų tradicijų. Turime daug išlikusių tautinių dainų, kurias atlieka vyresnės moterėlės. Žmonės jas pateikia kaip pavyzdį ir sako, kad būtent taip turi būti atliekamos tautinės dainos.
Šių laikų jaunas žmogus turi pasiimti lietuvių liaudies kūrinį, nežiūrėti, kaip anksčiau jis būdavo atliekamas, ir pritaikyti savo laikmečiui, parodyti, kaip jis supranta šią tautinę dainą. Tokiu atveju tautiškumas turi galimybę išlikti. Jeigu jaunimas pasiims lietuvių liaudies dainą ar šokį bei pritaikys jį savo gyvenime, tik tada bus įmanoma mums išlaikyti ir puoselėti savo autentišką kultūrą.
Viskas taip pat ir su liaudies šokiu: reikia jį pritaikyti šiems laikams, reikia padaryti taip, kad jaunimui būtų įdomu šokti ir jie didžiuotųsi bei noriai rinktųsi tokį laisvalaikio praleidimo būdą. Būtina ieškoti naujų kelių į jauno žmogaus širdį, kad ši neprapultų stagnacijoje.
Galbūt ir Jūs savo kūryboje naudojate tautinius elementus?
Iš dalies aš taip pat mėgstu naudoti senas manieras, tačiau nuolatos bandau ieškoti ir naujų būdų. Esu vienas iš tų, kurie mėgsta lietuvių kompozitorių kūrybą, iš tų, kurie pristato savo tautiečių darbus. Stengiuosi kuo daugiau naudoti lietuviškų elementų, nesigriebti kvailų vertimų į lietuvių kalbą, kai patys turime tiek puikių kūrėjų, kompozitorių.
Jeigu dar kartą gautumėte pasiūlymą dalyvauti tautinio meno projekte, tokiame kaip „Kadagys“, ar sutiktumėte?
Be jokios abejonės. Ne tik sutikčiau, bet ir pasisiūlyčiau dalyvauti organizaciniame komitete.
KTU
Nuotraukos iš TV3 ir KTU archyvo