Garsi kino ir teatro aktorė Nijolė Narmontaitė su vyru – buriuotoju, keliautoju Pauliumi Kovu – visai neseniai kupini gražiausių įspūdžių grįžo iš susitikimų su Londone ir Liuksemburge gyvenančiais ar besisvečiuojančiais lietuviais. Sausio pabaigoje šiuose miestuose juodu pristatė savo knygas: N. Narmontaitė – įvairiausių teatro ir kino užkulisių istorijų knygą „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“, o P. Kovas – įkvepiantį kūrinį „Gyvenimas audroje: kaip išlikti sausam“. Nustebinta nepaprastai šilto tautiečių priėmimo, aktorė teigia: „Per šiuos susitikimus pajutau, kad vieni kitiems esame labai reikalingi.“
N. Narmontaitė su P. Kovu, kurie atvykti į Londoną buvo pakviesti prieš metus, svetur gyvenančių lietuvių šiltai sutikti dar oro uoste. „Vos įžengę į oro uostą buvome maloniai nustebinti, pamatę jaunuolį, nešiną Pauliaus knyga. Tai buvo geras ženklas, kad knygos skaitomos. Įsikalbėjome su vaikinu. Jis pasirodė esąs labai šviesus jaunuolis. Sakė ketinąs grįžti į Lietuvą ir joje pradėti savo verslą, todėl ir skaitąs šią knygą. Smagu. Tame pačiame oro uoste vis prieidavo ir daugiau lietuvių, gyvenančių Anglijoje. Kas dėkojo už jau perskaitytą knygą, kas klausinėjo, ar vykstame su kokiu nors spektakliu į Londoną, kas norėjo nusifotografuoti“, – pirmąsias viešnagės Anglijoje akimirkas prisiminė aktorė.
Pirmieji malonūs susitikimai su tautiečiais oro uoste buvo tik įžanga – dar labiau nudžiugino į knygų pristatymus susirinkęs didelis būrys žiūrovų. „Buvome labai šiltai sutikti Lietuvos Respublikos ambasadorės Londone Astos Skaisgirytės-Liauškienės, o ambasados salė buvo pilnutėlė žiūrovų. Dar vieną pristatymą surengėme „Knygnešio“ knygyne – ten svečiai sėdėjo net ant žemės, o knygų pritrūko. Kai kurie jų prisipažino buvę sugraudinti Pauliaus pristatymo ir skaniai pasijuokę iš mano pasakojimų“, – pasakojo N. Narmontaitė.
Ne ką mažiau įsimintina aktorei buvo ir viešnagė Liuksemburge. Ji džiaugėsi šilta ir dėmesinga publika, sutiktais draugais ir stebėjosi, kaip atidžiai knygos pristatymo klausėsi mažiausieji žiūrovai. „Atskridusius į Liuksemburgą, mus pasitiko elegantiška žiema – snigo tokiomis gražiomis snaigėmis. Apsistojome pas mano pusbrolį Ramūną Astrauską, kuris ir buvo pagrindinis mūsų atvykimo į Liuksemburgą iniciatorius. Susitikimas vyko pačiame miesto centre, labai gražioje vietoje. Ir šįkart salė buvo pilnutėlė. Savo akimis negalėjau patikėti, kai pamačiau savo draugus, dėl susitikimo iš Vokietijos važiavusius net tris šimtus kilometrų. Sutikau ir savo „dukrelę“ iš serialo „Nekviesta meilė“, ir buvusius kaimynus. Publika buvo nepaprastai šilta, dėmesinga, inteligentiška. Bet labiausiai nustebino vaikai. Jų į renginį susirinko tikrai nemažai, ir aš vis galvojau, kaip reikės juos suvaldyti. Vis dėlto jie klausėsi labai atidžiai ir smalsiai, dėl to sieloje buvo be galo gera. Viena mergaitė priėjusi paklausė, ar galėtų su manimi padainuoti dainą „Bučinys saldesnis už vyną“. Nustebau, iš kur ji žino dainos žodžius. Pasirodo, nuolat klauso mano kompaktinės plokštelės“, – įspūdžiais dalijosi knygos autorė.
Kokios mintys, jausmai apėmė N. Narmontaitę per šiuos susitikimus su svetur gyvenančiais tautiečiais? „Iš tiesų pajutau, kad mes tiek Londone, tiek Liuksemburge nesvetimi. Buvo taip gera su savais. Ir dar pajutau, kad vieni kitiems esame labai reikalingi“, – atviravo aktorė.
„Lietuvės“ redakcija
Nuotraukos iš Nijolės Narmontaitės asmeninio archyvo