Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų atliktas tyrimas suteikė naujų įžvalgų apie miego ir nuovargio ryšį tarp asmenų, sergančių nerimo ar afektiniais sutrikimais.
LSMU MA Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė – Agnė Stanytė, Aurelija Podlipskytė, Audrius Alonderis, Julius Burkauskas ir Vesta Steiblienė kartu su bendraautore Jūrate Macijauskiene – atliko tyrimą, siekdami išnagrinėti nuovargio sąsajas su objektyviais miego rodikliais bei subjektyvia miego kokybe tarp asmenų, sergančių nerimo ar afektiniais sutrikimais.
Tyrime dalyvavo 233 asmenys, sergantys nerimo ar afektiniais sutrikimais. Tyrimo dalyviai pildė savižinos anketas ir nakties miego tyrime – polisomnografijoje, taip pat buvo vertinamas jų fizinis pajėgumas.
Kai kurie miego sutrikimai, ypač tai pasakytina apie kvėpavimo sutrikimus nakties miego metu, periodinių kojų judesių sindromą ir kai kuriuos kitus miego metu pasireiškiančius miego sutrikimus, gali būti diagnozuojami tik atlikus polisomnografinį tyrimą.
Kvėpavimo sutrikimai nakties miego metu vertinami kaip vienas išeminės širdies ir smegenų ligos rizikos veiksnių, tad miokardo infarkto ir galvos smegenų insulto prevencijai, padidėjusio kraujospūdžio korekcijai labai svarbu laiku diagnozuoti šiuos sutrikimus ir skirti tinkamą gydymą.
Dažnai miego metu ištinkantys kvėpavimo sutrikimai taip pablogina miego kokybę, kad dienos metu atsiranda stiprus mieguistumas. Tai gali taip pat lemti didesnę nelaimingų atsitikimų darbe ar vairuojant automobilį riziką. Toks tyrimas šiuolaikiška polisomnografijos sistema atliekamas ne tik didžiosiose Lietuvos ligoninėse, bet ir LSMU Neuromokslų instituto Palangos klinikoje.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog tarp asmenų, sergančių nerimo ar afektiniais sutrikimais, objektyvūs miego rodikliai – greitesnis užmigimas, mažesnis prabudimų nakties metu skaičius, greitesnis REM (angl. Rapid Eye Movement) stadijos pasiekimas miego metu – siejosi su didesniu fiziniu pajėgumu, tačiau nebuvo susiję su subjektyviai patiriamu nuovargiu. Tyrimas taip pat atskleidė, jog asmenys, subjektyviai savo miego kokybę vertinantys kaip prastą, kartu patyrė ir didesnį subjektyvų protinį nuovargį.
Pasak LSMU MA Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkės Agnės Stanytės, subjektyviai jaučiamas protinis nuovargis gali būti ne pakitusio miego pasekmė, o daugiau priklauso nuo to, kaip asmuo pats vertina savo miego kokybę.
„Asmenys, sergantys nerimo ar afektiniais sutrikimais, dažnai skundžiasi patiriamu nuovargio jausmu ir tai sieja su miego sutrikimais. Mūsų atliktas tyrimas rodo, jog objektyvūs miego rodikliai nebuvo susiję su subjektyviai patiriamu nuovargiu, o daugiausia įtakos protiniam nuovargiui turėjo subjektyviai vertinama miego kokybė“, – tyrimo rezultatus apibendrino A. Stanytė.
Nors jau anksčiau moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp nuovargio ir miego kokybės, tačiau iki šiol tyrimai rėmėsi tiriamųjų subjektyviais savižinos klausimynais. Tad LSMU MA Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų atliktas tyrimas – vienas pirmųjų, nagrinėjantis objektyvias ir subjektyvias nuovargio ir miego charakteristikas tarp asmenų, sergančių nerimo ir afektiniais sutrikimais.
Atrastoms sąsajoms patvirtinti reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau LSMU MA Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupės tyrimas jau susilaukė tarptautinio pripažinimo ir susidomėjimo: jo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Physiology & Behavior“. Straipsnį galima paskaityti čia: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0031938423003542
Ateityje tikimasi detaliau išnagrinėti nuovargio atsiradimą ir pasireiškimą tarp asmenų, sergančių nerimo ar afektiniais sutrikimais, siekiant rasti efektyvių šio simptomo valdymo ir mažinimo būdų.
LSMU mokslininkai tyrė ryšius tarp miego kokybės ir nuovargio: kas paaiškėjo?
