Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius ir Kauno klinikų ortopedas traumatologas Rimtautas Gudas pirmą kartą Lietuvoje be pjūvio į blauzdikaulio sąnario kremzlę įterpė specialią išmaniąją membraną. Nuolatinį kairės kojos skausmą jutęs ir dėl jo mėgstamos veiklos atsisakęs pacientas jau kitą dieną grįžo namo ir vaikšto be ramentų. Kaip teigia profesorius R. Gudas, sąnarių kremzlių nusidėvėjimas šiandien yra labai dažna problema, aktuali įvairaus amžiaus žmonėms.
Odontologas Rytis Padegimas džiaugėsi, kad jau kitą dieną pajuto pavykusios operacijos rezultatus ir puikiai jautėsi. „Profesoriumi R. Gudu ir jo meistriškumu pasitikėjau 110 proc. Žinojau, kad po operacijos greitai atsistosiu ant kojų. Labai jam dėkoju“, – teigė R. Padegimas.
Vyras pasakojo, kad didelis kairės kojos skausmas privertė atsisakyti mėgstamo krepšinio. „Koja dar jaunystėje buvo ne kartą traumuota. Turiu medicininį išsilavinimą, todėl supratau, kuo tai gresia. Tačiau esu kantrus, numalšindavau skausmą ir gyvenau toliau. Praėjusių metų vasarą skausmas tapo nepakenčiamas, todėl kreipiausi į medikus“, – pasakojo vyras.
Per operaciją profesorius be didelio pjūvio artroskopiniu metodu per 5 milimetro skersmens skylutes kremzlės kietumą matuojančiu prietaisu ištyrė kremzlę, vėliau į pažeistą vietą įsodino membraną.
„Tokių membranų be didelių pjūvių jau esame įterpę gal 14, bet tai darėme tik šlaunikaulinėje ir girnelės vagos bei girnelės dalyse, o blauzdikaulyje esančius kremzlės defektus labai sunku pasiekti, sunku tiksliai ištirti jos pažeidimus“, – teigė prof. R. Gudas.
Magnetinis rezonansas defektą rodė kitoje vietoje, tačiau už projektines lėšas LSMU įsigytas kremzlės kietumo matavimo prietaisas padėjo rasti tikslią vietą, kurioje ir buvo įtrūkusi kremzlė.
Daugeliui žmonių, kuriems nusidėvi kremzlės ir kuriuos pradeda kamuoti dideli sąnarių skausmai, reikia atlikti kelio sąnario endoprotezavimo operacijas. Kremzlės dėvisi dėl įvairių priežasčių – didelių krūvių, traumų, sutrikus sąnario dalies mikrocirkuliacijai. „Blogiausia, kad kremzlėje nėra jokių kraujagyslių, nervų, todėl, jai įtrūkus, žmogus nieko nejaučia, tik kai tas pažeidimas didėja, sąnariai lieka be apsauginio sluoksnio, prasideda skausmai. Kol kremzlė dar tik įtrūkusi, galima ją užgydyti, įtrūkusias ir nusidėvėjusias vietas užpildyti išmaniąja membrana arba kitais būdais atkuriant sąnario kremzlę“, – kalbėjo LSMU profesorius.
Membrana prie sveikos kremzlės kraštų priklijuojama fibrino klijais, išlaikančiais membranos stabilumą jai įaugant į sveikąją kremzlę. Naudojant šiuos klijus membrana greitai įsilieja į sveiką kremzlę, būna stabili.
Kauno klinikos, kaip ir kitos gydymo įstaigos, membranų turi pirkti. Atsižvelgiant į kremzlės pažeidimo plotą, membrana kainuoja 2500–4000 litų. Kol kas Lietuvoje nėra finansuojamos visos panašaus pobūdžio operacijos. Daugeliui pacientų išeitis galėtų būti šiuo metu LSMU mokslininkų ir medikų kuriama lietuviška membrana.
Parengė Karolina Marcinkevičiūtė
Karolinos Marcinkevičiūtės nuotr.