„Kad kaulai ir dantys tvirti būtų“, – tai dažnas atsakytų, paklaustas apie kalcio svarbą žmogaus organizmui. Tačiau šio elemento funkcijos ir reikšmė kur kas platesnės, o kalcio trūkumas gali tapti įvairių sveikatos sutrikimų, susijusių ne tik su kaulų ar dantų būkle, priežastimi.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė sako, kad kalcis yra svarbiausias elementas, padedantis organizmui adaptuotis prie įvairių stresą sukeliančių veiksnių. Neįvykus organizmo adaptacijai, gali atsirasti liga ar net kelios.
„Kalcis svarbus, jei norime išlikti sveiki. Disadaptacija reiškia, kad organizmas nesugebėjo prisitaikyti prie vienokių ar kitokių streso faktorių – įvyko griūtis, mes susirgome. Kalcis yra tas elementas, kuris dalyvauja organizmui prisitaikant prie įvairių stresorių, sudaro sąlygas išlikti sveikiems“, – teigia profesorė.
Nuo kūdikystės iki senatvės
Kokio amžiaus žmonėms kalcio vartojimas yra aktualiausias? „Visiems, – atsako profesorė, bet priduria, kad tam tikrais periodais kalcio poreikis padidėja. – Jau embriono užmezgimas susijęs su kalcio dalyvavimu. Tiek embriono audinių vystymasis, tiek suformuoto organizmo apsauga priklauso nuo kalcio.“
Vis dėlto šio elemento poreikis išauga su amžiaus pokyčiais susijusiais laikotarpiais ir organizmui stresinėse situacijose, pavyzdžiui, nėštumo periodu.
Kritiniais gyvenimo laikotarpiais, pavyzdžiui, kai vaikas sparčiai auga ir formuojasi kaulinis audinys, kalcio poreikis didesnis. Taip pat šio elemento daugiau reikia vyresniame amžiuje, kai suintensyvėja senėjimo procesai.
Nėštumo bei kūdikio maitinimo laikotarpiu organizmo būklė taip pat laikoma stresine, todėl besilaukiančios ir maitinančios moterys turėtų padidinti kalcio vartojimą.
„Bet kuri liga organizmui taip pat kelia stresą. Ypač lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, kurios vis dažnesnės ir tarp jaunų žmonių. Kad liga būtų valdoma, kad išvengtume paūmėjimų, būtinas kalcis“, – sako N. Savickienė.
Poreikis per gyvenimą kinta
Kalcio dienos normos svyruoja priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Kūdikiams iki 6 mėnesių šio elemento kasdien reikia 200 mg. Paauglystėje (9–18 metų) kalcio poreikis padidėja iki 1300 mg.
Suaugusiems vyrams ir moterims iki 50 metų per parą reikia gauti 1000 mg kalcio. Vyresnėms moterims, prasidėjus menopauzei, kalcio poreikis padidėja iki 1200 mg, 50–70 metų vyrams išlieka 1000 mg. Vyresniems nei 70 metų žmonėms būtina kalcio norma – 1200 mg per parą.
Pasak profesorės, svarbu žinoti, kad žmogaus organizmas nepasisavina viso suvartojamo kalcio. Nustatyta, kad organizmas absorbuoja tik maždaug 24 proc. suvartojamo kalcio – tiek iš maisto produktų, tiek iš maisto papildų.
„Nesunku suskaičiuoti, kiek turime suvartoti kalcio, kad gautume būtiną 1000 mg kasdienę normą: per parą reikia suvartoti maždaug 4 g. Jei norime tai pasiekti per kasdienę mitybą, racione turi vyrauti kalcio turintys produktai, o tai sudėtinga. Be to, daug žmonių netoleruoja laktozės arba sunkiai virškina pieno produktus. Išeitis – rinktis augalinės kilmės produktus arba maisto papildus“, – pataria N. Savickienė.
Ką „dirba“ kalcis
Kalcis yra kraują šarminantis elementas – ši jo savybė padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių stresorių.
„Medžiagų apykaitos metu susidaro įvairių tarpinių junginių, tarp jų – ir daug rūgštinių. Rūgštinė terpė susijusi su uždegimu, kuriam suvaldyti reikalingas kalcis, atliekantis šarminimo procesą“, – teigia profesorė.
Ligos ar kitos stresą keliančios situacijos atveju kalcis iš kaulinio audinio iškeliauja į kraujo aplinką, kad ten atliktų šarminimo funkciją ir padėtų organizmui prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Šis procesas padeda išlaikyti organizmo stabilumą ir apsaugo nuo susirgimų.
Be abejo, kalcis yra pagrindinis kaulų struktūrinis komponentas, lemia jų tvirtumą. Apie 99 proc. kalcio organizme yra sukaupta būtent kauluose bei dantyse, likusi šio elemento dalis pasiskirsto minkštuosiuose audiniuose bei kraujo plazmoje.
Kaulinis audinys saugo kaulų čiulpus, akytą minkštąjį audinį, kuriame yra gaminamos imunokompetentinės ląstelės (neutrofilai, bazofilai, kitos) bei dauguma kraujo elementų (eritrocitai, leukocitai ir trombocitai).
Kalcis taip pat svarbus kardiovaskulinės – širdies ir kraujagyslių – sistemos būklei, raumenų ir smegenų funkcijoms. Jis būtinas nervų sistemos veiklai, visų organizmo liaukų ląstelių sekrecinei veiklai.
Tiek ląstelių dalijimasis, tiek būtinoji pasenusių ląstelių mirtis taip pat priklauso nuo kalcio. Šio elemento vaidmuo svarbus ir kraujo krešėjimo bei medžiagų pernešimo funkcijoms.
Pakankamas kalcio vartojimas padeda sumažinti įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, hipertenzijos, hipercholesterolemijos, storosios žarnos vėžio, inkstų akmenligės, pilvinio nutukimo, riziką.