Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Maištaujantis paauglys tapo mokslininku – svajones pakoregavo laikas
Mokslas ir švietimas

Maištaujantis paauglys tapo mokslininku – svajones pakoregavo laikas

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) profesorius dr. Darius Juozas Jasaitis universitete dirba jau beveik tris dešimtmečius, priklauso ir VU alumnų draugijai. Šiaulietis pasakoja, kad dar besimokydamas savo gimtojo miesto mokykloje svajojo tapti teisininku arba mediku, tačiau svajonės keitėsi, o netikėtai atsiradusi galimybė studijuoti chemiją kardinaliai pakeitė likimą.

„Svajojau tapti mediku. Tai anuomet, kaip ir dabar, laikyta prestižine specialybe. Tuo metu jaunuoliai turėjo dvi pasirinkimo galimybes – studijas aukštojoje mokykloje arba karinę tarnybą svetimoje kariuomenėje. Kadangi buvusioje Sovietų Sąjungoje buvau priskiriamas prie maištaujančiųjų ir mokytis galėjau ne visur, kur būčiau norėjęs, pasirinkau tuo metu realiausia atrodžiusią galimybę – chemiją. Chemija buvo vienintelė sritis, į kurią sesers padedamas galėjau įstoti. Pirmą kartą mane išbraukė iš studentų sąrašų už prastus rezultatus, o atlikęs karo tarnybą grįžau ir baigiau bakalauro studijas puikiausiais rezultatais“, – apie karjeros pradžią pasakoja dr. D. J. Jasaitis.

Pabaigęs chemijos magistrantūros studijas mokslininkas 1970 m. pradėjo dirbti gamykloje „Lietuvos buitinė chemija“. Čia inžinieriaus pareigas ėjo ketverius metus, o vėliau grįžo į VU akademinę bendruomenę, tik jau kaip dėstytojas, o ne studentas. Pašnekovas mokslininko kelią pradėjo jau pasiekęs brandą, todėl jo požiūris į studijų procesą buvo ir iki šiol išliko netradicinis.

Nuo 1979 m. universitete dirbantis mokslininkas pasižymi visomis puikaus lektoriaus savybėmis. Jį mylėjo studentai, jam sekėsi perteikti žinias. Sakoma, kad kai mokytojas kuria sėkmės istoriją, laimi mokiniai. Taip nutiko ir šį kartą. Talentingų universiteto dėstytojų dėka užaugo jauna, entuziastinga, tarptautinį pripažinimą jau pelniusi mokslininkų karta.

Mokslinė dr. D. J. Jasaičio tyrimų sritis – zolių ir gelių sintezės metodų taikymas įvairioms medžiagoms, pasižyminčioms optinėmis ir magnetinėmis savybėmis, ir medžiagų, kurios gali būti panaudojamos kaulų pakaitalams, tyrimai.

Dr. D. J. Jasaitis padėdavo moksleiviams pasiruošti chemijos brandos egzaminams – patarimų nešykšti ir dabar. Pasak jo, studento sėkmė priklauso nuo lektoriaus bendravimo formos. Studentas pasitikėti gali tik tuo dėstytoju, kuris bendrauja tiesiogiai, neformaliai – toks pats modelis veikia ir kitose organizacijose ar bendruomenėse. Jau daugiau nei 40 metų sostinėje gyvenantis šiaulietis kaip vieną to pavyzdžių nurodo užmojį atgaivinti regionus. Pasak pašnekovo, šis tikslas yra sveikintinas, tačiau nieko reikšmingo nepavyks pasiekti, kol gyventojai netaps bendruomeniški ir su vietos savivalda nepereis į neformalų, tiesioginį bendravimą.

„Šiauliuose gyvena daug aktyvių žmonių, tačiau norint, kad miestas taptų regiono centru ir augtų, miestelėnams reikia susivienyti, pasitikėti šalia esančiu žmogumi, priimti jo siūlomas galimybes ir nesipriešinti kardinaliems pokyčiams. Tai, o ne žibantys pažymiai mokykloje garantuos stabilų pagrindą po kojomis ir leis pačiupti visų vaikomą sėkmę“, – sako dr. D. J. Jasaitis.

http://naujienos.vu.lt

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMitybos specialistas paaiškino, kodėl sportuojantiems būtina valgyti avižas
Kitas straipsnis Miego apnėja ne tik kenkia miegui, bet ir yra pavojinga sveikatai

Susiję straipsniai

Naujai formuojamos klasės Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje

13 balandžio, 2026

KTU centrinių rūmų kieme – mokslo aukštumas simbolizuojantis meno kūrinys

3 balandžio, 2026

VU psichologė apie interneto sensacija tapusį beždžioniuką Punchą: „Be meilės neišgyventume“

2 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.