Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis gyvybiškai svarbus ne tik visai Lietuvai, užsienio šalims, bet ir regionuose gyvenantiems tautiečiams, kurie visomis išgalėmis puoselėja pilietiškumą, stengiasi kuo daugiau sužinoti apie senąją mūsų valstybingumo istoriją, prisiminti didingą Lietuvos praeitį bei jos ilgaamžes valstybingumo tradicijas. Tai pamatinės vertybės, kviečiančios pažinti tautos istoriją, ją gerbti, ja didžiuotis, prasmingai švęsti dabartį bei kurti ateitį.
Vasario 16-oji, diena, kai prieš šimtą metų Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, Jono Basanavičiaus bute, buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktas, o jo paskelbėjais – Nepriklausomybės Akto signatarais tapo dvi dešimtys žymių krašto inteligentų.
Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre Lietuvos valstybės atkūrimo šventė paminėta vasario 15-ąją. Renginio metu mintimis apie šimtmetį ne tik Lietuvoje, bet ir Kražiuose dalijosi Kražių Ž. Liauksmino gimnazijos mokiniai (ruošė gimnazijos lietuvių k. mokytoja metodininkė Emilija Kvietkuvienė), ekrane buvo rodoma 1929 metų videomedžiaga apie Kražius bei kultūros centro muziejaus vedėjo Vyganto Mažono ir gimnazijos istorijos vyr. mokytojos Vaidos Andrulienės parengtos skaidrės apie šimtmetį Kražiuose. Skambėjo dainos „Žemėj Lietuvos“, „Raudoni vakarai“, „Laisvė“ (muzikos mokytoja Kansuela Mačiulevičiūtė), liaudies šokis bei stilizuota Lietuvos valstybės himno versija (choreografijos mokytoja metodininkė Jovita Žakarienė), sudainuota gražiausia ir prasmingiausia tautos išrinkta metų daina „Lietuvą brangi“. Ją atliko operos solistė Diana Tiškovaitė.
Kražiams 2018-ieji – ypatingi metai. Kražiškiai šiais metais mini ne tik Valstybės šimtmetį, miestelio 765 metų jubiliejų, artėja ir tradicinis Kraštiečių sambūris bei Kražių skerdynių 125 metų jubiliejus. Vienas svarbiausių įvykių šiais metais – Kražiai paskelbti Mažąja Lietuvos kultūros sostine, kurios atidarymą Valstybės atkūrimo šventės metu paskelbė Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė.
Mažosios kultūros sostinės renkamos atsižvelgiant į tai, kiek kultūra miestelyje yra bendruomeniška, kiek ir kokių renginių yra organizuojama, kokios yra tradicijos ir koks įdirbis. Mažosios kultūros sostinės vardas suteikiamas visam miesteliui, tad Kražiams tapti viena iš 2018 m. mažųjų Lietuvos kultūros sostinių – didžiulė garbė.
Renginyje taip pat dalyvavo Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas, Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas monsinjoras Gintas Sakavičius, gimnazijos bendruomenė, miestelio gyventojai ir svečiai iš Kelmės.
Jurgita Gelumbickienė, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro projektų vadovė