Žilagalviai Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto studentai, besirenkantys į paskaitas Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) auditorijose, jau seniai nieko nestebina. Graži vyresniosios ir jaunosios kartos partnerystė, palaikoma abiejų universitetų rektorių akademiko Algirdo Gaižučio ir dr. Zitos Žebrauskienės, trunka jau ne vienus metus. Ypač daug senjorų LEU aktų salėje susirinko gegužės 5 d. Čia vyko Trečiojo amžiaus universiteto 20-mečiui skirto filmo ir almanacho sutiktuvės.
„Diemedžio“ leidykla pateikė nuostabią knygą „Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetui – 20 metų“. Knygos skaitytojai turėtų žemai nusilenkti leidinio sudarytojoms Jadvygai Miniotaitei, Vidai Rogalskienei, Danutei Kurmilavičiūtei, recenzentams Aldonai Rėksnienei ir Kęstučiui Rogalskiui bei redaktorei Danguolei Vanagaitei. Dėl jų pasiaukojamo darbo įvyko tikras stebuklas – parašyta išsami dar palyginti jaunos organizacijos istorija. Ateityje mūsų šalies kultūros istorijos tyrinėtojai bus labai patenkinti, bibliotekoje radę šią knygą: jiems nereikės ieškoti kažkur prapuolusių ar visai nebuvusių protokolų, Trečiojo amžiaus universiteto steigėjų pavardžių, veiklos aprašų – almanache viskas kaip ant delno. Niekam nepasisektų atkurti tikroviškos istorijos taip, kaip tai padaryti gali tie, kurie dirbo, naktimis nemiegojo galvodami, kaip geriau padaryti, iš kur gauti pinigų, kaip įtikinti mokslininkus, kad toks universitetas reikalingas, kad po ilgos darbinės veiklos dėl Lietuvos gerovės mūsų žmonės nusipelno galimybės nemokamai gauti jiems įdomią ir svarbią mokslinę bei praktinę informaciją.
Puslapis po puslapio skaitytojai mato, kaip plėtėsi universitetas, augo klausytojų ir fakultetų skaičius, kaip vis didesnis mokslininkų ir praktikų būrys įsitraukė į tą kilnų darbą, kaip plėtėsi paskaitų tematika, kokius įdomius ir svarbius renginius organizavo universiteto ar atskirų fakultetų vadovybė. Iš kiekvieno puslapio dvelkia džiaugsmas, kurį patiria visi, kas nors kiek susiliečia su to iš pirmo žvilgsnio keisto, bet nuostabaus universiteto gyvenimu.
Ypač reikia įvertinti Istorijos fakulteto dekano Kęstučio Rogalskio pasakojimą apie Istorijos fakulteto gyvavimą, augimą ir veiklą. Sunku patikėti, kad dekanas neturi istoriko išsimokslinimo: dažnas istorikas galėtų pasimokyti, kaip nuosekliai ir aiškiai išdėstyti kokios nors struktūros istoriją.
Visiems Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto istorijos kūrėjams ir tos nuostabios knygos skaitytojams būtina palinkėti toliau energingai veikti, kad kitam jubiliejui taip pat būtų galima parašyti knygą apie dar labiau išaugusį universitetą, sėkmingai gyvuojantį po svetingu LEU stogu.
Dr. Vida Kniūraitė, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros docentė, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Istorijos fakulteto kuratorė
Ingridos Ambrazevičienės nuotraukos