MEKSIKA. Lietuvai ir Meksikai padeda pažinti vienai kitą

Rita Sidaravičiūtė de Gonzalez
Gimė Kaune
Daugiau nei 7 metus gyvena Meksiko mieste, Meksikoje
Kelionių agentūros „Mexitour“ bendrasavininkė, Meksikos lietuvių bendruomenės prezidentė

Turbūt dažnas lietuvis mėgsta trumpesnes ar ilgesnes keliones, o neretas ir pasvajoja apie kelionę aplink pasaulį, per kurią galėtų aplankyti ir egzotiškas tolimųjų žemynų šalis. Tai visiškai suprantama: juk žmogus – smalsi būtybė, kuri nuolat veržiasi pažinimo link. Šįkart turime puikią galimybę mintimis nusikelti į žavingąją Meksiką, kur gyvena būrelis lietuvaičių. Neseniai įkurtos Meksikos lietuvių bendruomenės  pirmininkė Rita Sidaravičiūtė de Gonzalez, jau beveik septynerius metus organizuojanti keliones po Meksiką, mums papasakojo daug įdomių dalykų apie šią šalį. O smagiausia tai, kad ji ne tik padeda pažinti šį įdomybių kupiną kraštą atostogų atvykusiems lietuviams, bet ir prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo Meksikoje: dar šiemet mūsų šalies vardas plačiai nuskambėjo Meksikos žiniasklaidoje, kai lietuvaičiai pirmąkart dalyvavo kelis milijonus lankytojų sutraukiančioje Meksiko mieste rengiamoje Draugiškų kultūrų mugėje. „Meksikiečiai žavisi mūsų tradicijomis. Lietuvą norėtų aplankyti visi, su kuriais teko bendrauti“, – džiaugiasi Rita.

Rita, papasakokite, kokia buvo Jūsų gyvenimo svetur pradžia. Kaip susipažinote su savo dabartiniu vyru?

Su vyru susipažinome 2006 metų pasaulio futbolo čempionate. Mūsų pasimatymai būdavo nekasdieniai: Čekijoje, Olandijoje, Meksikoje… (Gerai, kad lankstus darbo grafikas leido tiek keliauti!) Po metų draugystės susituokėme, likau gyventi Meksiko mieste.

Iš pradžių daug mokiausi ispanų kalbą, Meksikos istoriją, apie jos kultūrą, daug keliavau. Patiko, kad čia yra didelė visko įvairovė ir nebūna nuobodu. Vietinių žmonių draugiškumui ir meksikiečių virtuvei taip pat nelikau abejinga. Didelėje šalyje yra didelių tiek darbo, tiek mokslo, tiek verslo, tiek laisvalaikio galimybių. Dėl to ir kilo mintis organizuoti keliones po Meksiką ir pasidalyti teigiamais įspūdžiais su kitais.

Ar nesvarstėte kartu su vyru gyventi Lietuvoje?

Svarstėme, tačiau nusprendėme, kad europiečiui Meksikoje prisitaikyti lengviau nei meksikiečiui Lietuvoje. Be to, čia vyras turi savo verslą. Vis dėlto gal ir smagu būtų grįžti į Lietuvą, tad kada nors apsvarstysime šią galimybę iš naujo (šypsosi – red. past.).

Kokią Meksiką įsivaizdavote prieš atvykdama ir kaip pasikeitė Jūsų požiūris joje gyvenant? Galbūt teko paneigti kokius nors klaidingus savo įsitikinimus?

Gyvendama Lietuvoje nuomonę apie Meksiką susidariau iš aistros ir emocijų kupinų meksikiečių serialų, kurie tada buvo populiarūs. Be to, ši šalis man asocijavosi su kaktusais, indėnais, dykuma ir tekila. Šie dalykai Meksikoje iš tiesų egzistuoja, tačiau jie tesudaro gal vos vieną procentą to, ko čia iš tikrųjų yra. Akiratį gerokai praplėčiau jau per pirmąsias atostogų Meksikoje dienas.

Didelį įspūdį padarė gamtos įvairovė, trys skirtingos Meksikos krantus skalaujančios jūros, kriokliai, vos ne ištisus metus žydintys medžiai, vaisių įvairovė, įspūdingi istoriniai paminklai, piramidės, architektūra, šalies didmiesčiuose susipynę tūkstantmečius siekianti istorija ir šiuolaikiškumas. Indėnų taip pat yra. Tai gentys, išsaugojusios savo tradicijas iki šių dienų ir gyvenančios tolimose provincijose. Dauguma jų vis dar kalba savo tarme. Didmiesčiuose dabar neretai pamatysi aukštų ir šviesaus gymio žmonių: ilgainiui meksikiečiai maišėsi su ispanais, prancūzais, tad rasė keitėsi. O dėl melodramų, kurias matome per televiziją, – čia taip ir yra, gyvenimas yra kupinas emocijų (šypsosi – red. past.).

Kaip minėjote, organizuojate keliones po Meksiką. Kam šios kelionės daugiausia skirtos, kokių turistų daugiausia sulaukiate?

Keliones organizuojame visiems, kurie nori susipažinti su Meksika. Būna žmonių, kurie tiesiog parašo, kiek dienų atostogaus ir kiek gali skirti tam pinigų, prašo ką nors pasiūlyti. Tada stengiamės suplanuoti atostogas už tą sumą, kurią žmogus gali skirti. Tačiau daugiausia atvyksta verslo žmonės, diplomatinės asmenybės, įmonių savininkai, ieškantys kažko išskirtinio, patogumo, neįprastų ekskursijų ar tiesiog gero poilsio toli nuo tėvynės. Dauguma keliautojų jau būna apkeliavę žymiausius Europos miestus ir Azijos kurortus ir sako, kad pagaliau atėjo laikas Meksikai.

Kiek metų gyvuoja šis verslas?

„Mexitour“ veiklą plėtojame jau septintus metus. Idėja užsiimti turizmu kilo, kai pati daug apkeliavau. Man Meksika padarė gerą įspūdį, lyginau ją su kitomis aplankytomis valstybėmis ir supratau, kad ši šalis keliautojams turi labai daug ką pasiūlyti. Vyras pritarė šiai idėjai, ir ėmėmės darbo.

Tačiau pagrindinė Jūsų vyro veikla turbūt kitokia?..

Mano vyras yra verslo administratorius, buvęs futbolo žaidėjas ir jaunių treneris. Dabar verčiasi futbolo srityje.

Kokio dydžio grupėms dažniausiai tenka organizuoti keliones? Ir kiek gali trukti organizaciniai darbai?

Dažniausiai vienu metu atvyksta du, keturi arba šeši keliautojai. Didžiausia buvo 18 žmonių grupė. Organizaciniai darbai gali trukti iki pat keleivių atvykimo, priklauso nuo to, ar / kiek šie turi išskirtinių pomėgių ar pageidavimų ir kokią veiklą įtraukiame į ekskursijas. Kelionės dažniausiai būna užsakomos iš anksto, likus 2–5 mėnesiams iki atvykimo, tad paprastai turime pakankamai laiko, kad suplanuotume kiekvieną detalę ir žmonėms nereikėtų niekuo rūpintis.

Kokią ilgiausią kelionę yra tekę rengti?

Iki šiol ilgiausia kelionė – 23 dienų trukmės. Trumpiausios ekskursijos trukdavo 3 dienas: žmonės tik trumpam užsukdavo į sostinę ir prašydavo aprodyti jos apylinkes. Tokiu atveju ilgo pasiruošimo jau nereikia.

Papasakokite apie kelionių, kurias siūlote, įvairovę.

Kelionės organizuojamos atsižvelgiant į keliautojų norus. Kadangi nejungiame nepažįstamų žmonių į vieną grupę, galime sudaryti ekskursijas pagal besikreipiančių keliautojų pomėgius, pasirinktą atostogų datą, pageidaujamą viešbučio tipą, ekskursijų intensyvumą, transporto priemones ir t. t. Stengiamės pasiūlyti tokį aptarnavimą, kokį norėtume gauti patys, nuvažiavę į svetimą šalį. Parodome turistams ne tik žymiausias istorines vietoves, bet ir kasdienį meksikiečių gyvenimą.

Nemažai keliautojų nori nusipirkti vietinių prieskonių, aplankyti tradicinį turgų, apsilankyti meksikiečių namuose, paragauti tradicinio maisto ir gėrimų, pavažiuoti porą stotelių metro, pašokti salsą, paklausyti gyvai atliekamos serenados, pamatyti, kaip gaminamos tortilijos ar tekila, ir t. t. Mielai aprodome tai, kas žmones domina, kad jie pamatytų ir sužinotų kuo daugiau.

Taip pat sulaukiame nardymo, teniso, golfo, ralio ir futbolo mėgėjų, kurie nepraleidžia įdomesnio turnyro ar varžybų ir skrenda į Meksiką vien dėl aistros sportui ar nekasdieniško pomėgio. Rengiame ir piligrimines keliones, taip pat medaus mėnesio ir pasipiršimo romantines atostogas ir, be abejo, pažintines ir poilsines ekskursijas po Meksiką.

Vienas žmogus yra pasakęs, kad po Meksiką būtų galima keliauti visą gyvenimą. Ką apie tai manote?

Pritariu. Meksikoje gyvenu jau 7 metus ir vis dar po ją keliauju, kasmet į maršrutus įtraukiame ką nors nauja: salas, kaimus ar paplūdimius, vietas, kurias žino tik vietiniai ir vieni per kitus rekomenduoja. Kai patys planuojame savo atostogas, renkamės iš Meksikos ir kelių aplinkinių valstybių. Vis nubalsuojame už pirmąją: nusprendžiame aplankyti kokią nors naują ar mažai žinomą jos vietovę arba nutariame grįžti į savo mėgstamiausius paplūdimius ir miestus.

Ką Meksikos lankytojai būtinai turėtų pamatyti?

Be šimtų įvairiausių lankytinų objektų ar vietovių, Meksika turi ir 32 UNESCO saugomas teritorijas (26 kultūros paveldo, 5 gamtos paveldo ir 1 mišrios kilmės). Kiekviena jų yra unikali ir verta dėmesio. Nelengva išskirti tik kelias, bet mielai atskleisiu dalį tų vietovių, į kurias norėčiau grįžti šimtus kartų. Pirmiausia norėčiau paminėti Tulumą (Tulum) – majų civilizacijos miesto liekanas ant 12 metrų aukščio skardžio, nuo kurio atsiveria nuostabus skaidrios Karibų jūros vaizdas. Toliau – Gvanachuato (Guanajuato) miestas, turintis požeminių gatvių, sidabro kasyklų, garsųjį Chuareso (Juarez) teatrą, kuriame vyksta Servantino spektakliai, Bučinio alėją, gražiausią universitetą, pasižymintis jaukia atmosfera gatvelėse, puikiu panoraminiu vaizdu, atsiveriančiu nuo aukščiausios miesto vietos. Angauanas (Angahuan) – senas Meksikos genties kaimas, kurio žmonės iki šių dienų yra išlaikę savo tradicijas, kalba purėpečos (purhepecha) tarme ir vilki tradicinius drabužius. Nusileidus į kaimo papėdę, galima pamatyti vietą, kuri buvo užlieta ugnikalnio (čia anksčiau buvo kaimas). Iš po akmenų kyšo vienintelis nesugriuvęs bažnyčios bokštas ir koplyčia, apipinti įvairiausiomis istorijomis. Taip pat mielai grįžtu į Holbošo (Holbox) salą, kuri dar nėra stipriai paliesta civilizacijos ir norint nusigauti iki jos iš Meksiko reikia skristi lėktuvu, važiuoti automobiliu ir plaukti keltu. Sala dar nėra plačiai žinoma, tad net sezono metu balto smėlio paplūdimiuose galima pamatyti vos kelis poilsiautojus. Vietiniai žmonės savo valtimis nuplukdo į keletą dar mažesnių egzotinių salelių – poilsis ir maistas ten fantastiški.

Kada geriausia keliauti į šią šalį?

Klimatas palankiausias būna nuo spalio mėn. vidurio iki gegužės mėn. Teoriškai tai būna ne lietaus sezonas, temperatūra dienomis svyruoja nuo 18 iki 30 °C. Kainos taip pat tada būna nesezoninės, išskyrus Vėlinių savaitę, Kalėdų ir Naujųjų metų savaitę, per Tris karalius, Valentino dieną ir prieš velykinę savaitę.

Tikriausiai keliaujant būna daug smagių, neplanuotų nutikimų. Galbūt galėtumėte keletą jų papasakoti?

Visa kelionė yra smagus nutikimas, tačiau kartais būna neplanuotų įvykių, pvz., kai dėl mitingo užtveria centrines gatves ir negali pravažiuoti arba kamštyje užtrunki porą valandų ilgiau, nei planuota. Kartą kurorte rezervavome standartinius kambarius, per kurių langus matyti jūra, o mums atvykus administratorė atsiprašinėjo, kad dėl nesusipratimo jie jau užimti (nesvarbu, kad už juos buvome sumokėję prieš mėnesį), tad keleivius trims naktims apgyvendino prezidentiniame numeryje, kuris yra triskart brangesnis ir prašmatnesnis.

Kuo Jus žavi meksikiečių kultūra, jų puoselėjamos tradicijos?

Meksikiečiai puoselėja savo tradicijas ir didžiuojasi savo tūkstantmečius siekiančia kultūra. Jie mėgsta švęsti tiek valstybines, tiek asmenines šventes – spalvingų švenčių tikrai netrūksta. Tam tikromis progomis išpuošia tiek miestą, tiek savo namus ar gatves įvairiaspalvėmis girliandomis, lemputėmis ar gėlėmis, rengia eisenas, regioninius šokius centrinėse aikštėse ir pan.

Tai yra šeimyniški ir draugiški žmonės, šeimose labai gerbiamos motinos. Šeima (broliai, seserys, vaikai, vaikaičiai, seneliai ir pan.) susiburia pietų bent dukart per mėnesį, o kiti – net kas savaitgalį, jau nekalbant apie gimtadienių, krikštynų ir kitų švenčių šventimą kartu.

Man patinka jų valgymo kultūra – dauguma pusryčius, pietus, vakarienę ar užkandžius valgo tuo pat metu. Laiku maitintis jiems svarbu.

Galbūt galėtumėte papasakoti apie, Jūsų manymu, įdomiausias jų tradicines šventes?

Meksikoje yra itin švenčiami Trys karaliai, Nepriklausomybės diena, Vėlines, Mergelės Marijos diena ir, žinoma, Kalėdos. Skirtingai nuo lietuvių, jie beveik nešvenčia Velykų, neturi tokių stiprių šios šventės tradicijų.

Dauguma tiek miesto, tiek kaimo žmonių, tiek genčių švenčia Vėlines. Vyrauja geltonos, baltos, raudonos ir oranžinės spalvų puošmenos ir drabužiai, ypač provincijose. Deginamos žvakutės, einama lankyti kapų, nešama mirusiųjų vėlėms maisto, nes manoma, kad tą dieną jų dvasios grįžta į žemę aplankyti artimųjų. Kelioms naktims namie yra paskiriamas kampelis ar daromas altorėlis ir visai parai paliekama mirusiojo žmogaus mėgstamo maisto ir gėlių. Populiarus Vėlinių saldumynas yra cukruotas moliūgas, iš cukraus ar šokolado padarytos ir papuoštos kaukolės ir Vėlinių pyragas – jų galima rasti, kur tik užsuksi. Senoviniai šventės ritualai (gyvavę prieš ispanų užkariavimą) yra sumišę su populiariąja kultūra ir su kultūra, paplitusia po ispanų užkariavimo, tad Vėlinės švenčiamos labai įvairiai. Užmiesčiuose prie kapinių ar tiesiog gyvenviečių centre būna puošiami Vėlinių altoriai, padaryti iš vaisių ir rudeninių gėlių, dominuoja mirties simbolis Katrina – moters siluetas iš kaukolės ir kaulų. Ji vilki elegantiška suknia, o ant galvos – sombreras su plunksna. Manoma, kad po mirties gyvenimas tik prasideda, kad mirtis – vartai į naują etapą.

Kuo pasižymi meksikiečių virtuvė?

Meksikiečių maistas yra labai įvairus. Mėgstami senoviniai, dar prieš ispanų užkariavimą (iki 1520 m.) gaminti patiekalai, kurių dauguma vegetariški ir sulipdyti iš įvairių sėklų, augalų, gėlių žiedų, ir gėrimai, pvz., pulkė (pulque), gaminama iš fermentuotų kaktusų sulčių, stiprus alkoholinis gėrimas „Mezcal“, gaminamas distiliuojant agavos kaktuso stiebą. Šiaip kasdienis maistas yra gana riebus, kaip sako vietiniai, „kad būtų sočiau“. Populiarus vietinių gyventojų patiekalas yra takas – kukurūzinis paplotėlis (perlenkiamas), įdarytas kepta mėsyte, sūriu, grybais ar bet kokiu troškiniu. Tai greitai pagaminamas ir nebrangus maistas, piko valandomis prie užkandinių sutraukiantis didžiausias eiles žmonių. Tradicinėje meksikiečių virtuvėje dominuoja kukurūzų patiekalai, įvairių rūšių pupelės (jos yra neatskiriama garnyro dalis), kiaulienos, avienos, vištienos patiekalai, ryžiai ir aitrioji paprika. Gurmanų restoranuose ir provincijose galima rasti egzotinių patiekalų iš skruzdėlių kiaušinėlių, agavos kaktuso kirminų ar skrudintų žiogų.

Ar Meksikoje populiarūs kitų šalių tradicinio maisto ar greitojo maisto restoranai?

Taip, labai. Čia yra beveik visų pasaulio šalių tradicinio maisto restoranų, išskyrus lietuvių! Itin populiarūs yra amerikiečių ir argentiniečių restoranai. Vaikai ir paaugliai ypač mėgsta lankytis amerikiečių greitojo maisto restoranuose, o didmiesčių jaunimas ir suaugusieji labiau vertina europietišką virtuvę.

Tikriausiai namie dažniau tenka gaminti meksikietiškus patiekalus? O galbūt ir lietuviški patiekalai patinka Jūsų vyrui, jo šeimai, draugams?

Tiesą sakant, meksikietišką maistą gaminu nedažnai (nors ir moku), tik tada, kai noriu palepinti vyrą arba kai abiem pabosta europietiškas maistas. Mano vyras greitai priprato prie bulvių, salotų, makaronų ir apkepėlių. Kai pasikviečiu svečių, gaminu lietuviškus ar europietiškus užkandžius ir patiekalus, kad giminės ir draugai galėtų paragauti įvairesnio maisto. Visiems patinka marinuota silkė, įdaryta bulve, bulviniai blynai, koldūnai, kepta duona, marinuoti šašlykai, plokštainis, lietiniai blynai, varškės apkepas, „Tinginys“, kisielius. Per Velykas ir Kalėdas ant mūsų stalo visada būna tradicinių lietuviškų patiekalų. Meksikiečiams patinka lietuviškos tradicijos ir mūsų maistas.

Kokių dar sunkumų, be didelių atstumų, kantrybės vairuojant išbandymų, kyla gyvenant didžiulėje Meksikos sostinėje?

Eismo kamščiai man yra pagrindinis nepatogumas, ypač kai skubu arba savaitgalį noriu išvykti iš miesto. Bet dabar už papildomą mokestį galime naudotis tiltais, kurie yra nutiesti virš pagrindinių greitųjų aveniu: užkilimas į antrą tilto aukštą kainuoja nuo 5 iki 15 litų (kaina priklauso nuo to, ar važiuoji tik kelis kilometrus, ar nori nuvykti į kitą miesto galą). Jei nori grįžti tuo pačiu keliu, vėl moki. Tačiau sutaupai daug laiko ir degalų, nes ant tilto virš sostinės nebūna kamščių.

Kaip ilsitės nuo didmiesčio šurmulio?

Mėgstu šurmulį, o po darbo dienos gerai pailsiu namie. Kai įgrista rutina, sprunku savaitgalį su vyru prie sieros ežero, natūralių šaltinių ar į jaukų užmiesčio SPA centrą, kur yra daug žalumos, terminių baseinų ir lepinama masažais.

Ar brangu gyventi Meksikoje, palyginti su Lietuva? Tarkime, kiek maždaug laiko būtų galima čia gyventi (jeigu norima ir pakeliauti bent jau po miestą) turint 2000 Lt? Ar didelės nuomos, maisto kainos?

Gyventi Meksikoje tam tikru požiūriu pigiau nei Lietuvoje: čia nemokame už šildymą, nereikia keisti žieminių padangų, degalai palyginti nėra brangūs, su metro už 1 litą gali pervažiuoti visą miestą skersai išilgai, vanduo pigus, vietinių vaisių ir daržovių kainos yra prieinamos visiems. Vis dėlto nekilnojamasis turtas, buto nuoma ir medikų paslaugos nėra pigūs. Kukliame rajone paprastą 1–2 miegamųjų kambarių butą (be baldų) mėnesiui galima išsinuomoti už maždaug 1 000 litų (dar mokami mokesčiai už komunalines paslaugas), geresni butai moderniame rajone per mėnesį kainuoja apie 3 000 litų, o prestižiniuose rajonuose ar naujos statybos namų butai gerame rajone kainuoja apie 5 000 litų (ir mokesčiai).

Meksika yra atvira bet kokį biudžetą turinčiam asmeniui, čia egzistuoja visos socialinės klasės: žemoji, žemesnioji, vidutinė, aukštesnioji ir aukštoji. Kiekvienos klasės atstovai gali rasti sau prieinamą būstą, išsilavinimą, prekybos centrą ir laisvalaikio veiklą.

Nuomojant nebrangų butą ir gyvenant taupiai, turint 2 000 litų (10 000 pesų), būtų galima Meksikoje gyventi mėnesį ir šiek tiek pakeliauti po netolimas apylinkes, aplankyti sostinės įdomybes. Nuomojant pigų viešbutį, kasdien valgant gatvėje ir lankant tik sostinės turistines vietas – ne ilgiau kaip 10–14 dienų. O gyvenant labai šauniai 2 000 litų galima išleisti per vieną dieną (šypsosi – red. past.).

Kokie Meksikos švietimo ypatumai?

Meksikos švietimo sistemą sudaro šie lygmenys: ikimokyklinis, pradinis, vidurinis ugdymas, bakalauro, magistrantūros, doktorantūros lygmenys. Pagrindinis ugdymas (ikimokyklinis, trunkantis 3 metus (mokomasi nuo 3 iki 6 metų), pradinis, trunkantis 6 metus, vidurinis, trunkantis 3 metus, ir paruošiamasis, trunkantis 3 metus) yra privalomas, jeigu norima vėliau studijuoti universitete ar gauti darbą). Taip pat egzistuoja atskiros mergaičių ir berniukų vidurinės mokamos mokyklos ir specialios valstybinės mokymo įstaigos jaunuoliams, vyresniems nei 15 metų, kurie dėl tam tikrų priežasčių negalėjo baigti vidurinės mokyklos įprastu laiku.

Mokslas geriausiose mokyklose ir universitetuose yra mokamas. Vidutines ir didesnes pajamas gaunantys tėvai stengiasi leisti vaikus į mokamas mokymo įstaigas, kad užtikrintų jiems aukštesnį švietimo lygį. Gero lygio yra ir vienas kitas valstybinis universitetas, pvz., Meksikos nacionalinis autonominis universitetas (UNAM), įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šio universiteto padaliniai yra įsikūrę 24 šalies valstijose, trijuose JAV miestuose ir Kanadoje. Jis vykdo 50 % mokslinių tyrimų, atliekamų Meksikoje, siūlo 82 bakalauro studijų programas, 84 magistro ir doktorantūros studijų programas, turi 142 bibliotekas ir t. t.

Kitaip nei Lietuvoje, Meksikos mokyklose atostogų išeinama liepos mėnesį, o į mokyklas grįžtama rugpjūčio viduryje. Tad mokiniai turi vos pusantro mėnesio atostogų.

Kaip vertinate aptarnavimą Meksikoje? Galbūt kurių nors paslaugų neteikiama Lietuvoje?

Meksikiečiai yra labai paslaugūs ir dauguma jų mandagūs. Šiandien, norėdama įsipilti degalų, pagalvojau, kad Meksikoje, kitaip nei Lietuvoje, atvažiavus į degalinę nereikia lipti iš automobilio: degalinės aptarnaujantis personalas už beveik 1 litą įpila benzino, pripučia padangas, nuvalo langus. Už viską sumoki pro pravirą automobilio langą grynaisiais arba kortele. Už tą patį litą, jei reikia, jie taip pat pakeičia tepalus. Tai samdomi žmonės, kuriems įmonė duoda „Pemex“ uniformas ir kurie daugiausia gyvena iš arbatpinigių. Arbatpinigiai yra savanoriški: duodi tiek, kiek gali. Jei tau tik įpila benzino, gali užtekti ir pusės lito, jei dar nuvalo langus ar pakeičia tepalus, duodi litą, o jei negaila – ir du. Savitarnos degalinėse nėra. Prisimenu, kai pirmąkart grįžau į Lietuvą atostogų ir užsukau į degalinę, buvo keista, kad niekas neprieina ir reikia lipti iš automobilio (juokiasi – red. pas.).

Visuose prekybos centruose yra prekių pakuotojų (jų paslaugomis taip pat galima naudotis už savanoriškus arbatpinigius). Prie kasos jie pirkėjų prekes sudeda į nemokamus plastikinius maišiukus – labai patogu ir nesugaištama laiko.

Didesnių prekybos centrų stovėjimo aikštelėse (po stogu) gali rasti samdomų automobilių plovėjų. Jie už 8–10 Lt puikiai nuplaus tavo automobilį, kol tu apsipirksi ar išgersi kavos.

Ką galėtumėte papasakoti apie šios šalies moterų padėtį visuomeniniame gyvenime ir šeimose, gyvenimo būdą?

Nemaža dalis meksikiečių moterų skiria daugiausia dėmesio namų priežiūrai ir vaikų auginimui, tačiau jaunoji karta stengiasi suderinti mokslą, darbą ir šeimą. Nors vyrai ir stengiasi vadeles laikyti savo rankose, lemiamą žodį dažniausiai taria moterys.

Kaip čia žiūrima į europiečius? Ar jaučiate vietinių susidomėjimą Jūsų tautybe, gimtąja šalimi?

Meksikiečiams patinka europiečių kultūra, žmonės ir maistas. Tikrai dėl to džiaugiuosi. Pirmiausia jų dėmesį patraukia mūsų akių ir odos spalva, o tada jie jau pradeda domėtis, iš kur esame, kokia kalba šnekame ir pan. Ieškodami darbuotojų dauguma darbdavių taip pat mums, europiečiams, teikia pirmenybę. Gal dėl to, kad kalbame daugiau nei dviem kalbomis, turime platesnį akiratį, o gal dėl mūsų elgesio ypatybių… Keletas pažįstamų yra pasakę, kad mano, jog europiečiai yra išsilavinę ir kultūringi žmonės. Lietuvą norėtų aplankyti visi, su kuriais teko bendrauti. Tik tiek, kad jiems yra toloka ir tam reikia gerai pasiruošti…

Ko labiausiai trūksta Meksikoje? Kaip dažnai grįžtate į gimtąją šalį?

Labiausiai pasigendu savo lietuviškosios šeimos. Nors su artimaisiais dažnai bendraujame telefonu ar apsikeičiame siuntinukais, tačiau tai ne tas pats, kas kalbėtis prie arbatos puodelio žiūrint vienas kitam į akis.

Gauti europietiškų maisto produktų Meksikoje nėra sunku, tad užsimanius kokio nors lietuviško patiekalo jį galima nesunkiai pasigaminti namie. Žinoma, išskyrus šakotį, aguoninį šimtalapį, varškės sūrelius ir grikius.

Grįžtu į tėvynę maždaug kas dvejus metus. Taip susitarėme su vyru – vienus metus atostogų šalį išrenku aš, o kitus metus – jis (šypsosi – red. past.).

Kaip nusprendėte burti Meksikos lietuvius į bendruomenę? Papasakokite apie tai, kas jau nuveikta, ir apie tolesnius planus.

Prieš septynerius metus susiburdavome tik šešios lietuvės išgerti kavos ir pasidalyti gyvenimo Meksikoje įspūdžiais. Susiradome vienos kitas per internetą, tada sukūrėme bendruomenės tinklalapį. Jame sulaukėme nemažai žinučių iš tautiečių, ketinančių atvykti į Meksiką. Dabar mūsų bendruomenę sudaro jau apie 60 suaugusių lietuvių ir 20 vaikų, gyvenančių visoje Meksikos Respublikoje. Dauguma vaikų yra gimę Meksikoje.

Pradėjome organizuoti Kalėdų ir Velykų šventes pagal lietuviškas tradicijas. Tai mums padėjo labiau susibendrauti ir supažindinti vaikus. Vėliau pradėjome rengti lietuviškas pamokėles mažiesiems (ir kartu savo antrosioms pusėms), kad jie išmoktų lietuvių kalbos ir mūsų tradicijų. Susiburdavome kurių nors lietuvių namuose, nes oficialių bendruomenės patalpų dar neturime. Suteikiame naudingos informacijos naujiems atvykėliams į šalį. Puoselėjame lietuvišką kultūrą ir dalyvaujame lietuviško teatro, sporto, meno ar muzikos renginiuose Meksikoje, nors tokius renginius ant pirštų galime suskaičiuoti. Vis dėlto tikimės ateityje sulaukti daugiau atlikėjų iš Lietuvos.

Šiemet nusprendėme pristatyti Lietuvą pasauliui – gegužės mėnesį pirmąkart pastatėme Lietuvos stendą Draugiškų kultūrų mugėje pačioje Meksiko širdyje. Mugėje dalyvavo ir dar 86 šalys. Ją organizavo Meksikos Vyriausybė. Tai išskirtinio vietinių gyventojų ir turistų dėmesio sulaukiantis renginys, kuriame pristatoma šalių kultūra, gastronomija, menai, mokslo ir turizmo galimybės, siekiama skatinti šalių tarpusavio ryšius. Mugė truko 15 dienų. Per jas sulaukėme daugiau nei 2 milijonų lankytojų. Lietuva plačiai nuskambėjo per nacionalinį radiją ir tris populiariausius Meksikos televizijos kanalus, išdalijome daugiau nei 30 tūkst. informacinių skrajučių (kitiems metams turėsime pasiruošti jų gerokai daugiau), rodėme dokumentinius filmus apie Lietuvą, grojo lietuviška muzika, pristatėme lietuvišką virtuvę. Smalsuoliai taip pat turėjo progą pavartyti lietuviškų knygų, įsigyti gintaro ar lino dirbinių ir išmokti keletą lietuviškų žodžių. Esame dėkingi Lietuvos ambasadai Vašingtone už paramą ir informacinę medžiagą, taip pat Lietuvos konsulatui Meksikoje. Lietuvos liaudies kultūros centrui dėkojame už skolintus tautinius drabužius.

Šių metų liepos pradžioje įrengėme Lietuvos ekspozicinį stendą pasaulio futbolo čempionatui skirtoje mugėje. Joje dalyvavo apie 20 pasaulio šalių atstovų. Vėl pasipuošėme tautiniais drabužiais, stendą išpuošėme dideliais plakatais su Lietuvos vaizdais, dalijome informacinę medžiagą ir siūlėme paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų. Didžiuojuosi mūsų, lietuvaičių, neblėstančiu entuziazmu ir energija!

Dabar jau turime oficialiai įregistruotą Meksikos lietuvių bendruomenę ir galime pasiūlyti lietuvių kalbos pamokas suaugusiesiems ir vaikams. Tiesa, pamokos kol kas vyksta erdvioje miesto bibliotekoje. Labai norėtume ateityje turėti oficialias lietuvių bendruomenės patalpas, kurioje vyktų įvairūs renginiai ir pamokos. Taip pat norėtume turėti galimybę pakviesti meno, sporto, teatro, muzikos ir kitų sričių atstovų iš Lietuvos ir toliau garsinti Lietuvos vardą šiapus vandenyno.

Dėkoju už įdomų pokalbį!

Kalbino Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš asmeninio Ritos Sidaravičiūtės archyvo

Jeigu susidomėjote Meksikos lietuvių bendruomenės veikla, daugiau informacijos galite rasti bendruomenės paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ (žr. „Lietuvių bendruomenė Meksikoje“). Jeigu kyla klausimų apie Meksiką, galite parašyti Ritai el. paštu mexitour@gmail.com ar apsilankyti www.mexitour.com.mx