Pavasaris – tai ne tik gėlės žiedas, ne tik vis aukščiau kylanti saulė ar grįžtantys paukščiai, tai laisvė – MŪSŲ laisvė! Gyvenimo graži spalva, nata, melodija, simfonija. 1918-aisiais suskambėjus pirmajam laisvės varpui ir pražydus nepriklausomybės žiedui, mūsų širdys pasipuošė visomis vaivorykštės spalvomis, o siela suvirpėjo jautriausia styga. O štai 1990-ųjų kovo 11 d. priimtas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo aktas bylojo mums apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
Puoselėkime sunkiai iškovotą laisvę, būkime, gyvenkime darnoje, vienybėje, santarvėje, meilėje ir ramybėje. Susikibkime už rankų, nes, tik būdami kartu, mes galime daugiau, jautriau, ypatingiau… Žmogau, būk žmogumi, būk savimi. Būk laisvas. Jauskis gerai. Gyvenk pakylėtai. Brangink ir dėkok ne tik už tai, ką turi šią dieną, bet ir už tai, ką davė protėviai, įvertink, kiek jie paaukojo. Ir niekada to neužmiršk. Išsaugok tai vaikų širdyse.
Šie žodžiai jausmingai nuskambėjo bendrame lietuvių ir norvegų renginyje, kurį režisuoti buvo pavesta Rogalando mišriam chorui „Oktava“, vadovaujamam Linos Vingienės.
Mano, kaip Norvegijos menininkų bendruomenės narės, kvietimu kovo 10 dieną choras „Oktava“ dalyvavo norvegų menininkų bendruomenės „Sola Atelier“, šiemet švenčiančios 40 metų jubiliejų, grupinės tapybos ir keramikos parodos atidaryme. „Oktavos“ nariai jautėsi itin pakylėtai Norvegijos menininkų erdvėje. Erdvėje, kurioje šimtmečius aidi tyras juokas, traška pieštukų ar teptukų koteliai, svaigulingai viena su kita maišosi spalvos, o jaukiais žiemos vakarais prie degančių žvakių skamba gyva muzika… Renginio metu vyko savotiški mainai. Norvegų menininkai gavo iš lietuvių kitokią, karštą, energiją.
Parodos atidaryme choras „Oktava“ sugiedojo dvi lietuviškas giesmes ir vieną norvegišką. Norvegai pasveikino lietuvius Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ųjų metinių ir Kovo 11-osios progomis, choro vadovei įteikdami gėlių linkėjo daug gyvavimo metų tiek Lietuvai, tiek kolektyvui.
Tai buvo gražus lietuvių ir norvegų bendrystę stiprinantis renginys. Jis išreiškė ypatingą Tėvynės ilgesio jausmą, norą sukurti mažąją Lietuvą Norvegijoje, bendradarbiaujant su šios šalies kultūros atstovais. Juk menas – tai tiltas, jungiamoji ašis, jis vienija skirtingas kultūras.
Vėliau choro „Oktava“ narės šventę tęsė su visa Rogalando lietuvių bendruomene lietuvaitės restorane „Amber“.
Parengė Ramunė Sadauskienė
Nuotraukos Rimanto Sadauskio ir Jūratės Lenkimienės