Mėnesinių ciklas – vienas jautriausių moters organizmo rodiklių. Nuo pirmų paauglystės mėnesinių iki paskutinių prieš menopauzę – bet kokie pokyčiai gali kelti klausimų ar nerimą. Vis dėlto daugelis moterų vis dar dvejoja: ar tai laikina, ar jau laikas pas ginekologą?
Nors kai kurie ciklo svyravimai yra normalūs, svarbu mokėti atskirti, kada organizmas adaptuojasi, o kada siunčia aiškius signalus, kad reikia profesionalios pagalbos.
Kada PMS yra normalus, o kada – per stiprus?
Priešmenstruacinis sindromas (PMS) pasireiškia apie 70–80 % vaisingo amžiaus moterų. Dažniausi simptomai – krūtų jautrumas, dirglumas, nuotaikų kaita, galvos skausmas, potraukis saldumynams. Jei šie požymiai neilgai trunka ir netrukdo kasdieniam gyvenimui, tai laikoma fiziologiniu reiškiniu.
Tačiau kai PMS pradeda reikšmingai paveikti darbingumą, miegą ar emocinę sveikatą, tai jau gali būti premenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDS) požymiai. Tokiais atvejais būtina kreiptis į ginekologą: gali būti reikalingas hormoninis gydymas ar gyvensenos korekcijos.
Ciklas sutriko – ar tai rimta?
Mėnesinių ciklas laikomas normalus, jei jis trunka 21–35 dienas ir yra pakankamai reguliarus, tačiau stresas, kelionės, svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar ligos gali jį trumpam išbalansuoti. Vienkartinis vėlavimas – ne priežastis panikuoti.
Tačiau reikėtų sunerimti, jei:
- mėnesinės dingsta keliems mėnesiams be akivaizdžios priežasties;
- kraujavimas tampa pernelyg gausus arba trunka ilgiau nei 7 dienas;
- atsiranda stiprūs skausmai, kurių anksčiau nebūdavo;
- kraujavimas pasireiškia tarp mėnesinių arba po lytinių santykių.
Tokie pokyčiai gali rodyti policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), endometriozę, miomas ar net gimdos gleivinės polipus. Tik ginekologas, atlikęs ultragarsinį tyrimą ir hormonų analizę, gali tiksliai įvertinti situaciją.
Menopauzė – nei liga, nei „reikia kentėti“
Menopauzė dažniausiai prasideda tarp 45–55 metų, tačiau pereinamasis laikotarpis, vadinamas perimenopauze, gali prasidėti dar anksčiau – su pirmais ciklo svyravimais, nemiga, karščio bangomis, nuotaikų kaita.
Daug moterų laiko šiuos pokyčius „natūraliais“ ir nesiima jokių veiksmų, tačiau tai nereiškia, kad su simptomais reikia susitaikyti.
Pasak ginekologų, šiuolaikinė medicina gali padėti:
- hormonine pakaitine terapija (jei nėra kontraindikacijų);
- mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijomis;
- pagalba dėl lytinės sveikatos, makšties sausumo ar sumažėjusio libido.
Ginekologas Vilniuje Odeta Gabrėnaitė-Kazlauskienė, „Drops Clinic“ šeimos klinikos gydytoja, pabrėžia: „Menopauzė – tai gyvenimo etapas, bet ne priežastis kentėti. Moteris turi teisę jaustis gerai ir 50-ies, ir 60-ies. Dažnai pakanka išsamaus pokalbio ir kelių tyrimų, kad rastume tinkamiausią sprendimą.“
Kada galima palaukti, o kada būtina veikti?
Galite palaukti, jei:
- ciklas vėlavo pirmą kartą per ilgesnį laiką;
- PMS simptomai nedideli ir nepaveikia gyvenimo kokybės;
- artėja menopauzė, bet simptomai nežymūs.
Būtina kreiptis, jei:
- mėnesinės vėluoja ilgiau nei 3 mėnesius;
- kraujavimas labai gausus, krešulingas ar skausmingas;
- tarp mėnesinių pasireiškia kraujavimas ar tepimas;
- PMS stipriai paveikia darbingumą ar emocinę savijautą;
- menopauzės simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui.
Moters ciklas – tai jautrus mechanizmas, kuris reaguoja į daugybę veiksnių. Ne kiekvienas svyravimas yra liga, bet ne kiekvienas pokytis yra „normalus“. Reguliari ginekologo konsultacija – tai ne tik profilaktika, bet ir galimybė laiku pastebėti svarbius signalus, kol jie netapo rimta problema.
„Drops Clinic“ šeimos klinika kviečia moteris ne atidėlioti, o kreiptis, kai kyla klausimų dėl ciklo, PMS ar perimenopauzės požymių. Ginekologė Odeta Gabrėnaitė-Kazlauskienė padeda suprasti, kas vyksta organizme, kodėl tai vyksta ir kaip palengvinti kiekvieną iš šių gyvenimo etapų – su pagarba, be skubėjimo ir be nuvertinimo.
Partnerio turinys