Tūkstančiai jaunuolių kasmet naudojasi galimybėmis ir išvyksta savo ateitį kurti svetur. Pasak verslo atstovų, pačios įmonės, investuodamos savo laiką į jaunuosius talentus, galėtų prisidėti prie to, kad savo ateitį jaunimas matytų Lietuvoje. Vienas iš būdų – tapti studentų mentoriumi, padedančiu jaunuoliui jo karjeros pradžioje.
„Jei Lietuvos įmonės labiau įsitrauktų į šią iniciatyvą ir padėtų šalies jaunimui tobulėti ir siekti tikslų, esu tikra, kad daugelis jų liktų Lietuvoje ir savo ateitį kurtų būtent čia“, – sako Neli Karapetjan-Baranauskienė, UAB „Ferry bookings“ komercijos direktorė, populiariausia KTU studentų karjeros mentorė.
KTU studentai turi unikalią galimybę mokytis iš verslo įmonių atstovų – dalyvauti mentorystės programoje „Guided“, o tradicija tapęs renginys „Behind the scenes“ kasmet suburia mentorius ir jų ugdytinius pasidalyti sėkmės istorijomis.
Pasak l. e. p. KTU rektorės Jurgitos Šiugždinienės, KTU pirmasis Lietuvoje pradėjo mentorystės programą, tačiau šiuo metu ji plinta tarsi virusas, nes dauguma sėkmės lydimų žmonių nori ir geba dalytis.
„Gebėjimu dalytis pasižymi žmonės, kuriems sekasi, todėl mentorystė svarbi įvairiuose gyvenimo etapuose. Juk ir atkuriant Lietuvos valstybę su mumis dalijosi patirtimi, mums padėjo kitos valstybės. Be kitų pagalbos pasiekti tai, ką turime šiandien, būtų buvę daug sunkiau. Manau, jog mentorystė gali tapti idėja Lietuvai – visi turime padėti vieni kitiems“, – sveikindama renginio dalyvius sakė J. Šiugždinienė.
Renginio metu mentoriai kalbėjo apie tai, kokią pridėtinę vertę verslui turi ši programa. „Kai esi taip įsitraukęs į kasdieninius rūpesčius, bendravimas su studentais, jaunatviškas veržlumas kartais padeda ir man. Mentorystė – ne duoklė, o patirties perdavimas“, – sakė Arūnas Laurinaitis, UAB „Averditum“ direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, KTU ALUMNI valdybos pirmininkas.
Nauda ne tik studentams
Neli Karapetjan-Baranauskienės teigimu, mentorystės nauda – apibusė. Studentui mentorius – patarėjas, konsultantas, galintis nukreipti tinkama linkme, o verslui tai puikus būdas užmegzti tiesioginį kontaktą su talentingiausiais Lietuvos studentais, iš kurių galima išugdyti puikius ateities lyderius.
Pasak KTU karjeros mentorės, aktyviau įsitraukdamas į mentorystės programas Lietuvoje verslas padėtų jaunimui greičiau pasiekti profesinių tikslų bei įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Tikiu, kad mentorystė turi didžiulį potencialą, ir labai džiaugiuosi, kad Kauno technologijos universitetas vis daugiau verslo atstovų ir studentų įtraukia į programą“, – sako N. Karapetjan-Baranauskienė.
Jos teigimu, kuo stipresnė komanda ir kuo geriau ji yra pasiruošusi įvairioms situacijoms, tuo lengviau organizacija gali išsilaikyti ypač kritinėse situacijose.
„Tam, kad staigūs pokyčiai neišmuštų iš vėžių, ypač svarbu turėti stiprių profesionalų / vadovų rezervą, kurie prireikus gali nedelsiant imtis veiksmų“, – pabrėžia populiariausia KTU studentų mentorė.
Gero mentoriaus receptas
N. Karapetjan-Baranauskienei studentų pripažinimas – didžiulis įvertinimas ir paskatinimas dar labiau pasitempti. „Norint tapti geru mentoriumi, reikia sugebėti matyti, girdėti žmogų ir dirbti instrumentais, kurie tinkamiausi tam momentui. Svarbu ne tik mentoriaus žinios ir patirtis, bet ir pats noras dalytis jomis su ugdytiniu ir padėti jam atskleisti potencialą“, – neabejoja KTU mentorė.
Pasak jos, galimybė prisidėti prie žmonių transformacijos yra įkvėpimas, kuris pačią skatina tobulėti. Be to, tai puiki proga praktikuotis kaip koučingo specialistei ir nuolat turėti kontaktą su talentingais studentais.
„Ne veltui yra posakis, kad geriausia visų laikų investicija – investicija į save. Mentorystės programa mentoriui suteikia puikią galimybę išbandyti save ir savo kompetencijas. Kadangi dirbu su talentingiausiais studentais ir jie visi skirtingi ir žavūs savaip, daug ko išmokstu iš jų“, – sako N. Karapetjan-Baranauskienė.
Pasak mentorės, daugelio studentų tikslas yra sėkmingai įsidarbinti ir kilti karjeros laiptais, tad kuo geriau mentorius pažįsta ugdytinį, tuo lengviau yra padėti jam susidėlioti edukacinį planą ir atrinkti tam momentui tinkamiausią darbą, poziciją, verslo šaką. „Jei matau, kad mūsų įmonės ir studento poreikiai sutampa, visada „suvedu“ ugdytinius su personalo atrankų specialistais arba atitinkamų skyrių vadovais.“
Padeda kebliose situacijose
N. Karapetjan-Baranauskienės teigimu, mentorystės programos nauda labai priklauso nuo ugdytinio pasiryžimo rizikuoti, klysti ir bandyti tol, kol pavyks.
„Vienai studentei, norėjusiai išeiti iš darbo, daviau keletą patarimų, kaip atsisveikinti su įmone, kad durys į ją visuomet būtų atviros. Juk niekada nežinai, kada vėl susikirs keliai. Po kelių mėnesių iš JAV atskridęs aukščiausio lygio vadovas ieškojo galimybės susitikti su studente ir pasiūlyti jai darbą, kuris atitiktų jos lūkesčius. Šiuo metu ji sėkmingai ten dirba ir derina mėgstamą darbą su studijomis“, – pasakoja KTU mentorė ir tikina, kad tokių pavyzdžių, kai mentoriaus ir studento bendradarbiavimas padeda rasti išeitį kebliose situacijose, yra daugybė.
„Sunku sugalvoti priežastį, kodėl nebūtų verta dalyvauti šioje programoje“, – sako jau ketvirtus metus mentorystės programoje dalyvaujantis KTU studentas Aistis Staskevičius.
Nedrįstantiems išbandyti mentorystės programos N. Karapetjan-Baranauskienė pataria: „Kiekvienam reikia suvokti, kad vienintelis žmogus, atsakingas už savo gyvenimą, yra jis pats. O mūsų abejonės yra išdavikai, kurie priverčia pralaimėti ten, kur dažnai galėtume laimėti, jei tik nebijotume bandyti.“
KTU archyvo nuotr.