Plastikas išgelbėjo dramblius ir pakeitė mūsų gyvenimą. XIX a. pabaigoje, kai daugybė prabangos prekių – nuo pianino klavišų iki biliardo lazdų ir rutulių – buvo gaminama iš dramblių ilčių, viena Niujorko biliardo įrangos gamintojų pasiūlė 10 000 dolerių atlygį tam, kas ras alternatyvą. Taip gimė plastikas. Jis išgelbėjo ne tik Afrikos milžinus, bet ir, palengvinęs lėktuvus ir automobilius, daugelyje sričių pakeitęs medieną, turėjo didžiulę teigiamą įtaką aplinkai. Turėjo, kol jo tapo per daug. Apie tai, kokią įtaką plastikas darė ir tebedaro žmonijai, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio numeryje.
1950 m., kai plastikas tapo masinės gamybos produktu, per metus jo būdavo pagaminama 2,1 mln. tonų. 2015 m. šis kiekis išaugo iki 407 mln. tonų. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 70 metų žmonija pagamino apie 8,3 mlrd. tonų plastiko. 6,3 mlrd. tonų jo virto atliekomis. 5,7 mlrd. tonų niekada nebuvo perdirbta. 2017 m. apskaičiavę šį kiekį mokslininkai liko sukrėsti.
Šiandien mes skęstame plastike tiesiogine šių žodžių prasme. Skaičiuojama, kad vidutiniškai apie 8 mln. tonų plastiko kasmet patenka į vandenynus – ir tai tik iš priekrančių zonų. Niekas nežino, per kiek laiko jis suirs. Prognozės svyruoja nuo 450 metų iki niekada.
Be to, naujausi tyrimai rodo, kad plastiko šiukšlės, kurias matome, dar ne viskas. „National Geographic Lietuva“ skelbia, kad mikroplastiko (mažyčių plika akimi nematomų plastiko dalelių, mažesnių nei 5 mm skersmens gabalėlių) yra visose vandenyno vietose: nuo nuogulų giliausiame dugne iki plūduriuojančio ledo Arktyje, o kai kuriuose Havajų Didžiosios salos paplūdimiuose mikroplastiko kruopelės sudaro net 15 proc. smėlio.
Kaip manoma, vandenynuose plūduriuojantis plastikas kasmet nužudo milijonus jūrinių gyvūnų. Esama duomenų, kad ši medžiaga daro poveikį kone 700 rūšių atstovams, tarp jų nykstantiems. Tam tikra žala gerai matoma: gyvūnai įsipainioja į išmestus žvejybinius tinklus arba plastikinius žiedus, skirtus supakuoti šešioms skardinėms. Bet daug daugiau gyvūnijos patiria nematomą žalą. Dabar mikroplastiką ryja paties įvairiausio dydžio jūriniai gyvūnai nuo zooplanktono iki banginių.
Niujorko valstijoje esančio Kolumbijos universiteto mokslininkų tyrimo, kurio metu buvo tiriami laukinėje gamtoje sugauti ir ūkiuose užauginti jūriniai bei gėlavandeniai organizmai, rezultatai šokiravo. Mokslininkai rado mikroplastiko 114 vandens gyvūnų rūšių. Daugiau kaip pusė jų retkarčiais patenka ant mūsų pietų stalo. Dabar bandoma išsiaiškinti, ką tai reiškia žmonių sveikatai.
„Sunku tiksliai pasakyti, ar mikroplastikas daro poveikį mums, kaip individualiems jūrų gėrybių vartotojams, bet ir taip esame prisisotinę šios medžiagos: iš oro, kuriuo kvėpuojame, taip pat iš vandentiekio ir buteliuose parduodamo vandens, maisto ir drabužių. Be to, plastikas nėra viena konkreti medžiaga. Jis gaminamas įvairiausių formų su daugybe priedų: pigmentų, nuo ultravioletinės spinduliuotės, vandens ir ugnies saugančių medžiagų, standiklių ir minkštiklių“, – konstatuojama minėtame žurnale.
Kai kurios šios cheminės medžiagos kenkia endokrininei sistemai, t. y. trikdo normalią hormonų funkciją ir net prisideda prie nutukimo. Antipirenai gali pakenkti vaisiaus ir vaiko vystymuisi, kiti prie plastiko limpantys junginiai gali sukelti vėžį arba apsigimimus.
Tirti jūrinio mikroplastiko poveikį žmonių sveikatai sunku dėl to, kad jų nepaprašysi dėl eksperimento pavalgyti plastiko, taip pat dėl to, kad plastikas ir jo priedai nevienodai elgiasi skirtingomis fizinėmis bei cheminėmis sąlygomis, ir dėl to, kad mitybos grandinės gyvūnams vartojant, perdirbant ir pašalinant šias medžiagas jų savybės gali pakisti. Beveik nenutuokiama, kaip vandens organizmuose aptinkamo plastiko toksiškumą veikia maisto apdorojimas ar virimas arba koks užterštumo lygis mums jau kenksmingas.
Šeši dalykai, kuriuos gali padaryti kiekvienas, kad plastiko būtų mažiau:
- Atsisakykite plastikinių maišelių. Skaičiavimai rodo, kad plastikinio maišelio „dabartinis gyvenimas“ trunka vos 15 min. Neškitės į parduotuvę savo daugkartinius maišelius.
- Nenaudokite šiaudelių. Nebent jums jų reikia dėl sveikatos sutrikimų. Bet net ir tuo atveju galima naudoti popierinius.
- Nepirkite plastikinių butelių. Nusipirkite vandens gertuvę. Jei nerimaujate dėl vandens kokybės, galite paieškoti gertuvės su filtru. Visame pasaulyje kas minutę parduodama milijonas plastikinių butelių su įvairiais gėrimais.
- Venkite plastikinių pakuočių. Vietoj skysto muilo pirkite gabalinį. Pirkite gaminius dideliais kiekiais. Venkite į plastiką supakuotų vaisių ir daržovių. Nenaudokite plastikinių lėkščių ir puodelių.
- Perdirbkite, ką galite. Visame pasaulyje perdirbama tik 18 proc. plastiko: Europoje – 30 proc., Kinijoje – 25 proc., o JAV – vos 9 proc.
- Nešiukšlinkite. Visame pasaulyje 73 proc. paplūdimių šiukšlių sudaro plastikas: cigarečių nuorūkos, buteliai ir kamšteliai, maisto popierėliai, pirkinių maišeliai, polistireno dėžutės.