Jau kitą trečiadienį, liepos 29 dieną, tiesioginiame TV3 eteryje prasideda sirgalių krepšinio turnyras „3 už Lietuvą“, kuriam diriguos ilgametis sporto žinių vedėjas ir komentatorius, o dabar ir laidų kūrėjas Mindaugas Rainys. Pats kadaise svajojęs būti krepšininku, artėjančio turnyro dalyvius perspėja, kad laukia azartiškos dvikovos, ir ragina pradėti rimtai treniruotis.
Vaikystėje norėjote būti krepšininku. Kaip gimė ši svajonė?
Manau, kad taip įvyko dėl kelių priežasčių. Esu gimęs Kaune – krepšinio sostinėje. Tėtis buvo krepšininkas. Augau su dviem broliais, mėgstančiais šią sporto šaką, todėl natūralu, kad krepšiniu susidomėjau anksti. Nuo kokių penkerių metų gainiojau oranžinį kamuolį, o vėliau lankiau sporto mokyklas. Viltis vieną dieną tapti profesionalu nutrūko vėlai, kai prispaudė mokslai ir prasidėjo įvairios traumos.
Ar galite įvardyti, kuri su krepšiniu susijusi akimirka labiausiai įstrigo atmintyje?
Tokių akimirkų yra labai daug. Ryškiai prisimenu vaikystėje netoli namų buvusias krepšinio aikšteles, kuriose su draugais leisdavome dienų dienas. Nekreipdavome dėmesio, ar lauke trisdešimties laipsnių karštis, ar pliaupia lietus.
Prisimenu, kaip per vienerias rungtynes pataikiau šešis iš septynių mestų tritaškių. Prisimenu, kaip pirmą kartą sutikau Arvydą Sabonį ir paspaudžiau jam ranką. Prisimenu plyštančių kelio kryžminių raiščių skausmą. Taip pat prisimenu skambiausias Lietuvos rinktinės pergales. Vieną maloniausių 2010 metais iškovojome pasaulio čempionate Turkijoje. Pastaraisiais metais nuostabiausias rungtynes žaidėme ketvirtfinalyje su Argentina: jose lietuviai priminė buldozerį, o argentiniečiai – griaunamą namą.
Ar galite save vadinti tikru krepšinio sirgaliumi?
Manau, ši sąvoka turi labai daug prasmių. Kiekvienas, mėgstantis krepšinį, tikriausiai mano, kad yra tikras krepšinio sirgalius. Nors aktyviai nebežaidžiu, tačiau visada gavęs progą stengiuosi dalyvauti varžybose, stebiu lietuvišką ir viso pasaulio krepšinį. Telefone nuolat skaitau straipsnius apie žaidėjus, trenerius, komandas. Visada giedu himną prieš nacionalinės rinktinės kovas, o savotiška tradicija tapo ir tai, kad neužmiegu po pralaimėjimo ir būnu apimtas euforijos po pergalės. Taip, aš tikras sirgalius.
Kaip manote, kokie pagrindiniai simptomai rodo, kad esi „susirgęs krepšiniu“?
Simptomų būna labai įvairių, tačiau šios ligos nereikia bijoti.
Kokią vietą prognozuojate Lietuvos rinktinei Europos vyrų krepšinio čempionate?
Aš ne prognozuoju, o tikiu, kad viskas bus labai gerai. Dar anksti kalbėti apie vietas, tačiau jau laukiu pirmųjų rungtynių, žalių tribūnų ir giedamo himno.
Ką patartumėte besiruošiantiems turnyrui „3 už Lietuvą“?
Vienareikšmiškai – treniruotis. Žvelgdamas į žvaigždžių komandas, manau, kad jų priešininkams nebus lengva. Jei kas nors mano, kad Virgilijus Alekna moka tik diską mėtyti, – labai klysta, o ir kiti žinomi žmonės ateina ne pasirodyti, o rimtai žaisti.
Pirmosios „3 už Lietuvą“ kovos vyks liepos 29 d. Klaipėdoje, liepos 31 d. Šiauliuose, rugpjūčio 8 d. Alytuje, rugpjūčio 12 d. Kėdainiuose, o rugpjūčio 17 d. Kaune. Dalyvauti turnyre gali kiekvienas – tereikia užregistruoti trijų žaidėjų, kuriuos visus vienija giminystės ryšys, komandą. Turnyro čempionų laukia pagrindinis prizas, kurį įsteigė Antano Guogos paramos fondas, – bilietai į Europos vyrų krepšinio čempionatą.
TV3