Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
„Lietuvos valdžia ir visuomenė dar neišmoko branginti žmonių, emigracija – didžiulė netektis lietuvių tautai. Žmonės kaip prekės eina ten, kur jie reikalingi, kur už jų darbą geriau mokama. Eina iš ten, kur jie mažiausiai reikalingi, kur jų darbas pigiausias“, – tai viena iš profesoriaus Kazio Pakšto minčių, kuri tarp daugelio kitų buvo cituojama Utenos r. Užpalių kultūros centre susitikimo su ekspedicijos „Belizas 2016“ dalyviais metu.
Žinomo šalies geografo ir visuomenės veikėjo idėjos, kraštietės geografės Genovaitės Kynės iniciatyva Užpaliuose atgimsta jau ne pirmus metus minint geografo Kazio Pakšto gimtadienį (1893 m. birželio 29 d. Alinauka, Užpalių valsčius–1960 m. rugsėjo 11 d. Čikaga, JAV). Šį sykį daug kalbėta apie mokslininko šviečiamąją veiklą saugant šalies piliečius ir pasauliui primenant apie Lietuvą. Teiginį „Lietuvai apie pasaulį, pasauliui apie Lietuvą“ ne kartą minėjo renginio svečias, keliautojas, kelionės „Misija Lietuva 100“ organizatorius Gintautas Babravičius. 2016–2020 m. įvyksianti kelionė per pasaulį – tai viena iš Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų veiklų, skleisianti Lietuvos žmonių ir ekonominės diplomatijos, daugiakultūriškumo, humanizmo ir gamtosaugines idėjas. Mokslininko K. Pakšto pavardė įvardijama tarp kitų iškilių šalies asmenybių minint Lietuvos vardą.
Kadangi K. Pakšto gimtinė Alinauka šiuo metu priklauso Sudeikių seniūnijai, tai prisimenant profesionaliosios geografijos pradininką Lietuvoje, užpaliečiai susivienija su kaimynais sudeikiečiais. Susitikimo vieta – užpaliečio Romualdo Šulco K. Pakštui išskaptuotas stogastulpis, stovintis Alinaukoje. Šiais metais prie stogastulpio sustota tik nusifotografuoti. Kultūrinės ir geografinės ekspedicijos dalyviai, jau susitikdami su užpaliečiais, parodė kapsulę su žemėmis iš galimos atsarginės Lietuvos – Dausuvos, esančios Britų Hondūro teritorijoje (dabar Belizas). Nuvykus į K. Pakšto gimtinės vietą – Alinaukos vienkiemį, kuriame, deja, nėra išlikę jokių pamatų, kapsulė su žeme, koralas ir akmenukas, atvežti iš Belizo, užpalietės geografės Genovaitės Kynės ir Sudeikių seniūno Virgilijaus Gaižausko rankomis užkasti po klevu, kuris, anot visų susirinkusiųjų, jei prabiltų, tikrai papasakotų apie garsiojo idealisto vaikystę. Prieš išvykstant į ekspediciją, iš čia buvo paimta žemės. Ji kartu su žiupsneliu žemių nuo profesoriaus kapo Čikagoje užkasta Belizo džiunglėse (Melindos girios stotyje), kur 1958 metais ekspedicijos metu gyveno K. Pakštas. Taip susivienijo trys geopolitikos pradininkui svarbios teritorijos, o vienybę liudijo draugiška 17 žmonių ekspedicijos komanda ir mūsų, lietuvaičių, palaikymas. Pasak ekspedicijos dalyvių, kai būdavo sunku ar džiugu, visada skambėdavo lietuviška daina, tad ir K. Pakšto gimtinėje, akordeonu grojant ekspedicijos „Belizas 2016“ vadovui Gerimantui Statiniui, nepamiršta dainos.
Plačiau apie ekspedicijos įspūdžius ir atnaujintus ryšius su Centrinės Amerikos gyventojais kalbėta Užpalių kultūros centre. Ekspedicijos maršrutas sudarytas remiantis K. Pakšto dienoraščio įrašais, kuriuose nurodyta, kur lankėsi, su kuo bendravo ir buvo susitikęs šalies keliautojas. Remiantis prieš 57 m. užfiksuotais geografinės įvairovės aprašymais, atlikti geografiniai tyrinėjimai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad prof. K. Pakštas, siekdamas įsitikinti, ar Britų Hondūre būtų patogu lietuvaičiams, ten vyko pačiu nepalankiausiu metų laiku (birželio–rugpjūčio mėn.). Praėjusių metų ekspedicija suorganizuota tai vietovei palankiomis oro sąlygomis (lapkričio 3–25 d.), bet iššūkių nestokota. Plėtojant diplomatinius ir kultūrinius ryšius Belizo universitete ir Aplinkos tyrimo institute surengta konferencija „Lietuva ir prof. K. Pakštas“, Belizo generalgubernatoriui įteiktas K. Pakšto medalis.
Užpaliečiai irgi neliko be dovanų. Užpaliuose pasiliko Mariaus Jovaišos fotoalbumas „Dangiškasis Belizas“, DVD plokštelė su filmu „2000 kilometrų istorijos“ ir naujas 6 klasės geografijos vadovėlis, kurio bendraautorė yra užpalietė, daugelio su geografijos mokslu susijusių renginių Užpaliuose iniciatorė, geografė G. Kynė. Visa tai galima pavartyti, paskaityti, pamatyti Užpalių kultūros centre, o prasidėjus mokslo metams vadovėlis su įrašu „Dovana Užpalių gimnazijai – mano mokyklai“ bus perduotas adresatui.
Lietuvos geografų draugijos prezidentė, dalydamasi ekspedicijos į Belizą įspūdžiais, pažymėjo, kad retai apgyvendintoje šalyje didelė tolerancija tarp tautų ir kultūrų, tad galima teigti, jog geografas K. Paštas darbštiems ir intelektualiems lietuvaičiams rinko neatsitiktines vietas.
Galima daug samprotauti apie privalumus gyvenat svetur, bet, anot K. Pakšto, „Tėvynės dovanai niekas neduoda, ją reikia susikurti patiems“. Daugelio idėjų iniciatorius mūsų šalyje liko nesuprastas, bet niekada nepamiršo savo tautos ir pamėgtų vietų. K. Pakštas, atvykęs į Užpalius, bendraudavo su vietiniais žmonėmis pasakodamas kelionių įspūdžius ar rodydamas nuotraukas ir kartu nevengė pristatyti Užpalių krašto savo bičiuliams, o su Lietuvos upių hidrologijos pradininku prof. Steponu Kolupaila mėgo plaukioti Šventąja.
Įspūdžiai prie Šventosios upės ar joje iki šiandien yra neatsiejama užpaliečių gyvenimo dalis. Jau tampa tradicija įvairūs renginiai vienoje ar kitoje upės pakrantės pusėje. Šiais metais tą pačią dieną, kai prasidės kelionės „Misija Lietuva 100“ I etapas „Baltoskandija 2016“ (liepos 30 d.), užpaliečiai, vykdydami Lietuvos kultūros tarybos ir Utenos rajono savivaldybės „Ašvienių fanų“ klubo projektą, išjos į Naktigonę. Šiuo projektu ne tik atgaivinamas žmogaus santykis su arkliu, bet ir skatinama pabūti gamtoje.
1958 m. būdamas Britų Hondūre K. Pakštas rašė: „Tai štai gyveni žmogus dešimtis metelių ant cemento, šaligatvių, gausiai naudoji visokius sintetinius, gumos ir plastikos dirbinius, klausai gausių fabrikų ūžesio ir trenksmo, nuobodaus radijo ilgų lekcijų apie „Coca colą“ ir naujus automobilių modelius, apie nuobodų futbolą, beisbolą, apie gausių kriminalistų kasdienius žygius, ir gyvenimas pasidaro pilkas, neįdomus ir tuščias. Tad ir užeina noras grįžti Dievulio gamton, žmogaus nepagadinton.“
Birutė Minutkienė
Nuotraukų autoriai: Eglė Melnikė ir Lina Šimkaitienė
