Šaltuoju metų laiku lietuviai skiria daugiau dėmesio sveikai mitybai ir imuniteto stiprinimui, tačiau nevengia ir miltinių patiekalų, saldumynų ar kavos, rodo vieno Lietuvos prekybos tinklo duomenys. Nors mitybos specialistai sako, kad nereikia pulti į kraštutinumus, tačiau yra keletas mitybos įpročių, kuriems taria griežtesnį „ne“. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalijasi patarimais, ko vengti, kad šaltuoju metų laiku išliktų stiprus imunitetas ir nevargintų ligos.
Rudenį ūgteli bandelių, pyragaičių, įvairių saldainių ir saldumynų pardavimai, taip pat daugiau parduodama raugintų ir konservuotų daržovių, grybų bei vaisių, rodo „Maximos“ duomenys. Atvėsus orams lietuviai mėgsta dažniau pasimėgauti ir rūkytais bei vytintais mėsos gaminiais.
Sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėja ir vadovė V. Kurpienė pateikė keletą mitybos įpročių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį šaltuoju metų laiku.
Žvalaus ryto receptas
Dažnas neįsivaizduoja savo ryto be puodelio kvapnios kavos, tačiau V. Kurpienė ragina vos atsikėlus nepulti budintis šiuo gėrimu. „Ryte ne vienas iš mūsų jaučiasi prislopintas ir vos nubudęs puola prie puodelio kavos. Visgi kavą reikėtų gerti po valgio, nes ji sukelia didesnį skrandžio rūgštingumą, nuo kurio kenčia daug lietuvių. Vos atsikėlus geriau išgerti stiklinę šilto vandens. Po keliolikos minučių sumažės ir kavos poreikis“, – sako V. Kurpienė.
Beje, sveikos mitybos specialistė pabrėžia, jog kavą derėtų vartoti saikingai – suaugusiam žmogui galima išgerti vieną–du puodelius per dieną. Geriant kavą didesniais kiekiais, ji neteks tonizuojančio poveikio ir pradės jus slopinti, per daug dirgins nervų sistemą. Dėl to galite tapti irzlūs, pavargę, gali kilti nerimas, kankinti galvos skausmai.
Nusprendusiems kavą gerti sveikiau, patarimą duoda ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas. Cukrų kavoje jis siūlo keisti prieskoniais. „Pavyzdžiui, kardamonu, cinamonu, vanile, tik nepainiokite jos su vaniliniu cukrumi ar jų deriniu. Tokia kava bus gerokai kvapnesnė ir naudingesnė organizmui. Beje, žiemą dažniau prisiminkite ir žaliąją arbatą, kuri taip pat turi kofeino, tačiau jo poveikį pajuntame lėčiau“, – sako maisto gamybos ekspertas.
Kuo daugiau šviežio maisto
Šaltuoju metų periodu lietuviai nevengia ir kiek dažniau pasimėgauti konservuotu maistu, įvairiais pusgaminiais bei rūkytais mėsos gaminiais. Ir nors tokie maisto produktai gali būti ir gardūs, ir turėti naudingų savybių – piktnaudžiauti jais nepatartina. „Juk svarbiausia – kuo įvairesnis racionas. Net ir žiemą neturėtume pamiršti šviežių vaisių ir daržovių“, – sako A. Poleninas.
Jam pritaria ir sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė, teigianti, jog vaisiai, daržovės ir kiti iš gamtos gaunami maisto produktai yra naudingiausi vos nuskinti. Kuo labiau jie apdorojami ir ilgiau laikomi, tuo jų maistinė vertė mažėja. Konservuotus produktus ji patarė keisti sveika alternatyva – šaldytomis daržovėmis ir uogomis. Beje, išimčių yra: pavyzdžiui, pomidorų tyrė ar pomidorai savo sultyse, be priedų yra sveikas ir naudingas produktas, kupinas lengvai pasisavinamo stipraus antioksidanto likopeno.
O rūkytų ir vytintų dešrų, dešrelių bei kitų perdirbtų mėsos gaminių žiemą reikėtų suvalgyti kiek mažiau vien tik todėl, kad šiuo metų periodu sumažėja mūsų fizinis aktyvumas. Šie produktai gausūs kalorijų, kurių mūsų organizmas nespėja sudeginti.
Sveikesni saldumynai
Gardus saldėsis po pietų – atrodo, nieko geriau negali būti. Nedidelis kiekis saldumynų jums tikrai nepakenks, bet svarbiausia jų nepadauginti ir rinktis tinkamai. Atvėsus orams mažiau judame, praleidžiame mažiau laiko dienos šviesoje ir mums nuolat norisi ko nors saldaus. Tačiau reikėtų save riboti, antraip pavasarį nesidžiaugsite tuo, ką „pasiekėte“ žiemą.
„Be to, tai slopina imunitetą: kuo daugiau saldumynų, miltinių produktų valgome, tuo vyksta daugiau uždegimo procesų, imunitetas silpnėja. Žinoma, saldumynas saldumynui nelygu – galima rinktis vertingesnius, pavyzdžiui, šokoladą, kuriame yra 60 proc. ir daugiau kakavos, medaus šaukštelį arba džiovintus vaisius be cukraus ir ar jo pakaitalų. Tokiu atveju ir desertą suvalgysite, ir šiek tiek naudos bus“, – patarė V. Kurpienė.
Ne visi miltiniai produktai yra saldumynai, tačiau jų poveikis panašus. V. Kurpienė siūlo baltų miltų produktus keisti visų grūdo dalių produktais. Juos patartina vartoti ir ryte, kad gautumėte energijos, o miltiniai produktai ją atima, nors pirmi pojūčiai sako priešingai, tačiau svarbus ilgalaikis efektas.
Kaip įtikti vaikams?
A. Poleninas atkreipė dėmesį, kad šaltuoju metų laiku svarbu pasirūpinti tinkamu ir maistingu valgiu vaikams. O jiems ne taip paprasta įsiūlyti tai, kas sveika, – juk ir patys suaugusieji atvėsus orams dažniau užsimano saldumynų.
Kokių alternatyvų galime jiems pasiūlyti? „Šaldytos uogos, švieži vaisiai ar tos pačios daržovės – vaikai mėgsta viską. Dažnai jiems svarbu ne turinys, o forma. Tarkim, rūgštesnius vaisius galima derinti su saldesniais ar uogomis – aš mėgstu juos supjaustyti kubeliais ir suverti ant pagaliuko. Tai gražiai atrodo, yra skanu, puikiai tinka ir vaikų vakarėliams. Suaugusieji labiau mėgsta valgyti įvairias salotas ar jų mišinius, o mažiesiems labiau patinka, kai kiekvienas produktas patiekiamas atskirai. Pavyzdžiui, vaikas mieliau paims kopūsto lapą ir iškąs jam „burną“, „akis“, galiausiai viską suvalgys. Trumpai sakant, atkreipkite dėmesį į savo atžalų įpročius“, – patarė V. Kurpienė.
Ji pridūrė, kad prieskoninius produktus vaikams vartoti galima, tik reikėtų naudoti mažesnius jų kiekius. Jauniausiems šeimos nariams dažnai patinka kmynai, pankoliai, cinamonas, ciberžolė, pastarieji dar ir pagerina virškinimą. O česnakų, svogūnų ir kitokių „aštresnių“ produktų mažiems vaikams siūlyti nereikėtų, nes jie gali sudirginti virškinamojo trakto gleivinę.