Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Mokslininkai išsiaiškino, kaip susiję ligų sezonas ir praeityje populiarūs produktai
Mokslas ir švietimas

Mokslininkai išsiaiškino, kaip susiję ligų sezonas ir praeityje populiarūs produktai

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Vis dažniau nusičiaudintys aplinkiniai ar ant poliklinikos durų atsiradęs priminimas saugotis peršalimo ar COVID-19 sufleruoja apie artėjantį ligų sezoną. Lietuvos ir Nyderlandų mokslininkai nustatė, kad pajutę artėjančią ligą kai kurie žmonės dažniau dairosi produktų, paslaugų ar pramogų, kurie buvo populiarūs praeityje. Tokie produktai gali kelti psichologinį saugumo jausmą ir padėti susidoroti su mintimis apie gresiančius susirgimus.

Dokt. Dovilė Barauskaitė

Vartotojų elgsenos tyrėjai dokt. Dovilė Barauskaitė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas), dr. Justina Gineikienė (Vilniaus universitetas) ir dr. Bob M. Fennis (Groningeno universitetas) siekė išsiaiškinti, kokius produktus ar paslaugas žmonės renkasi, kai dar neserga, bet jaučia, kad netrukus gali susirgti. Tyrėjai susitelkė į užkrečiamąsias ligas, tokias kaip gripas ar COVID-19, o tyrimo išvadas gavo analizuodami archyvinius JAV duomenis bei atlikę eksperimentines studijas Lietuvoje ir Olandijoje.

Tyrimai parodė, kad, nujaučiant gresiančią ligą, sustiprėja vartotojų nostalgijos jausmas ir jie dažniau atsigręžia į produktus ar paslaugas, kurie buvo populiarūs praeityje ir kurių gali įsigyti dar ir šiandien. Tokius produktus kitaip dar galima pavadinti nostalgiškais. Pavyzdžiui, lietuviams tai galėtų būti sausainiai „Gaidelis“, saldainiai „Karvutė“, hematogenas ar kramtomoji guma „Love is…“ bei kiti produktai. JAV gyventojams – sausainiai „Oreo“, sausi pusryčiai „Kellogg’s“, greitojo maisto restoranas „McDonald’s“, drabužiai „Old navy“, filmai „Star Wars“ ir kiti produktai bei pramogos.

„Reiktų paminėti, kad svarbūs šiame tyrime yra ne konkretūs produktų pavadinimai, nes juos kiekvienas žmogus gali pasirinkti skirtingus. Svarbu, kad pastebėjome, jog praeityje buvę populiarūs ir šiandien vis dar prieinami produktai gali sukelti vartotojams saugumo, komforto, malonumo ir nusiraminimo jausmą. Būtent tokio jausmo ir norisi, kai apninka nemalonios mintys apie artėjančias ligas“, – pažymi viena iš tyrimo autorių, ISM universiteto doktorantė ir tyrėja D. Barauskaitė.

Anot mokslininkės, svarbus yra ligos grėsmės sukeliamas pasibjaurėjimo jausmas. Tikėtina, kad būtent jis skatina žmones ieškoti produktų, sukeliančių malonias praeities emocijas.

Tyrimas taip pat parodė, kad nors nujaučiant gresiančias ligas su didesniu noru ieškoma populiarių produktų iš praeities, tuo pat metu gali šiek tiek sumažėti žmonių savisaugos jausmas, kai mažiau galvojama apie esmines apsisaugojimo priemones, tokias kaip rankų plovimas ar dezinfekavimas, būtinas siekiant išvengti ligų.

„Šis efektas susijęs ir su tuo, kiek stiprų pasibjaurėjimo jausmą žmogui sukelia gresianti liga. Vieniems iš mūsų aplink čiaudintys ar kosintys žmonės ar kiti potencialūs ligos sukėlėjai, pavyzdžiui, pelėsis ar kenkėjai, nesukelia stiprių neigiamų emocijų, o kitiems tai gali kelti nerimą ar labai smarkų pasibjaurėjimo jausmą. Būtent pirmųjų žmonių grupėje pastebimas efektas, kai nostalgija nusveria apsaugos mechanizmą“, – akcentuoja D. Barauskaitė.

Tad, jei pasąmoningai nujaučiate gresiantį peršalimą, atkreipkite dėmesį, ar jūsų pirkinių krepšelyje, pavyzdžiui, nepadaugėjo skanėstų, kuriuos taip mėgote vaikystėje. Galbūt nostalgiški produktai išties gali suteikti psichologinį saugumo ir komforto jausmą, tačiau nuo pačios ligos apsaugos tik vėdinamos patalpos, dažnesnis rankų plovimas, sportas ir kitos sveikatos specialistų rekomenduojamos priemonės.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisPagerbti geriausi Lietuvos sportininkai ir jų treneriai
Kitas straipsnis 109 metus gyvuojančios „Lietuvių dienos“ Pensilvanijoje

Susiję straipsniai

Naujai formuojamos klasės Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje

13 balandžio, 2026

KTU centrinių rūmų kieme – mokslo aukštumas simbolizuojantis meno kūrinys

3 balandžio, 2026

VU psichologė apie interneto sensacija tapusį beždžioniuką Punchą: „Be meilės neišgyventume“

2 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.