Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslininkai įsitikinę, jog visuomenę pasiekia per mažai informacijos apie tai, kaip apsisaugoti nuo klastojimo.
„Klastojama pati įvairiausia produkcija – nuo kosmetikos priemonių iki pinigų, nuo elektronikos prietaisų iki viešojo transporto bilietų. Klastotojai talentingi, o į šią industriją investuojama labai daug šešėlinio kapitalo“, – teigia KTU Medžiagų mokslo instituto mokslininkas Pranas Narmontas.
Jo nuomone, jei vartotojai žinotų, kaip atskirti tikrą daiktą nuo padirbto, klastojimo atvejų gerokai sumažėtų.
Optiniai elementai, arba hologramos, naudojami dokumentų (valstybės ir asmens), pinigų apsaugai. Hologramos ant daiktų (alkoholio ar cigarečių pakelių banderolių, transporto bilietų, matavimo prietaisų ir pačių įvairiausių prekių) įrodo, jog įsigijote tai, už ką ir ketinote sumokėti. Institute su šia sritimi susijusias technologijas mokslininkų komanda plėtoja jau 20 metų.
Pelningiausias iš nelegalių verslų
Europos centrinio banko paskelbtais duomenimis, 2013 m. iš apyvartos buvo išimta 67 tūkst. netikrų euro banknotų. Nors pinigų gamybos srityje įdiegiama vis daugiau apsaugos elementų, vis plačiau naudojant šią valiutą pasaulyje, klastojimo atvejų daugėja.
„Kai kuriose šalyse klastojimo verslas viršija kitų nelegalių verslų, pvz., ginklų, narkotikų prekybos, apimtis. Pagrindinė problema dvejopa: viena vertus, visuomenė gauna per mažai informacijos apie tai, kaip atpažinti klastotę, kita vertus, gamintojai dar nesuvokia optinių apsaugos elementų, kurie įtikina vartotojus, jog įsigytos tikrai originalios prekės, svarbos“, – teigia P. Narmontas.
Įprasta, jog vertybiniai popieriai, pinigai, asmens dokumentai, alkoholiniai gėrimai ženklinami optiniais apsaugos elementais. Tačiau, jei atkreipsime dėmesį, hologramų pastebėsime ir ant grožio priemonių, vaistų, elektronikos prekių ir net kai kurių maisto produktų.
„Daikto dizainą ir net cheminę sudėtį gabūs klastotojai gali pamėgdžioti, tačiau pirkėjai, įsižiūrėję į hologramas, gana lengvai atskirs, ar perka originalius daiktus“, – sako KTU mokslininkas.
Trys pinigų tikrinimo „P“: pakreipk, pamatyk, paliesk
Europos centrinio banko puslapyje galima rasti rekomendacijų, kuriomis vadovaujantis galima lengvai atpažinti tikrus eurus. Pirma, euras traškus, nes spausdinamas ant popieriaus, pagaminto iš medvilnės, o pirštais galima pajusti iškilusius dažus. Antra, pakėlus pinigą prieš šviesą matyti vandens ženklai. Trečia, pakreipus banknotą taip, kad šviesa kristų kitu kampu, ant euro apsauginės juostelės galima pamatyti skirtingų spalvų žaismą, o įsižiūrėjus – ir tūrinį vaizdą.
Panašiais principais vadovaujantis, galima įsitikinti ir ant kitų prekių bei dokumentų dedamų apsaugos ženklų tikrumu.
„Hologramos nuo paprastų popierėlių skiriasi šiais bruožais: pirma, jos ryškos; antra, jas pasukus matyti spalvų žaismas; trečia, į hologramas įsižiūrėjus išryškėja giluminiai vaizdai. Turintieji gerą regėjimą pamatys ir mikrotekstus, kurie gali sudaryti grafinį hologramos „raštą“, – aiškina P. Narmontas.
Klastotojai į aukštąsias technologijas neinvestuoja
Europos centrinio banko klastojimo prevencijos ekspertai teigia, jog klastotojams nerūpi, kaip pagaminti tobulas pinigų kopijas, kurios apgautų profesionalus ir specializuotus tikrinimo aparatus. Padirbinėtojai naudojasi paprastų vartotojų neišmanymu.
P. Narmontas teigia, jog optinio apsaugos elemento esmė yra spalvų skaidymas. „Kai šviečiant saulei lyja, vaivorykštė išskaido šviesą į spektro spalvas“, – sako mokslininkas. Po šiuo paprastu paaiškinimu slepiasi sudėtingos technologijos – optinė holografija ir nanolitografija, dėl kurių holograma tampa tūrinė, su teksto ir grafiniais elementais mikrolygmenyje ir nanolygmenyje.
„Holograma turi optiškai kintantį vaizdą, kuriame, jį vartant, keičiasi vaivorykštės spalvos. Tokio optiškai kintančio vaizdo neįmanoma pagaminti paprastomis spaudos mašinomis, tam reikalingos aukštosios technologijos“, – teigia KTU Medžiagų mokslo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Viktoras Grigaliūnas.
Hologramos kuriamos KTU „Santakos“ slėnyje
Medžiagų mokslo institutas, įsikūręs „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologiniame verslo inkubatoriuje, turi unikalią įrangą ir mokslinį potencialą optiniams apsaugos elementams kurti.
„Turėdami įrangą ir didelę patirtį, mes galime įgyvendinti visą apsaugos elemento gamybos ciklą – nuo pradinio sumanymo iki pačios hologramos atspausdinimo“, – pasakoja V. Grigaliūnas.
Instituto mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio įmonėmis. Neseniai buvo įsteigta UAB „Holtida“ tiesiogiai dirba su Lietuvos valstybinėmis institucijomis ir komercinėmis struktūromis, diegdama hologramas ir kitas naujausias optines apsaugos priemones.
„Remiantis preliminariais duomenimis, vienos iš mūsų parnerių įmonės pelnas nuo tada, kai ji ėmė bendradarbiauti su institutu ir diegti į savo gaminamas prekes optinius apsaugos elementus, paaugo net 30 proc. Vadinasi, sumažėjo klastojimas“, – teigia P. Normantas.
KTU mokslininkų nuomone, kaimyninėse šalyse daugiau investuojama į visuomenės švietimą, įmonės labiau rūpinasi optine savo kuriamos produkcijos apsauga. Ši tema Lietuvoje dar nepakankamai išplėtota.
Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinis verslo inkubatorius. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančių prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ateityje KTU „Santakos“ slėnis pretenduoja tapti rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.
KTU skelbia seriją tekstų, skirtų lapkričio 14 d. vyksiančiam KTU „Santakos“ slėnio atidarymo renginiui ir tarptautinei konferencijai „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014“. Visą svarbiausią informaciją apie šį įvykį rasite specialioje www.ktu.edu svetainės skiltyje „LMIP“.
KTU