Vidutinės metinės temperatūros padidėjimas keičia ir erkių aktyvumo sezono trukmę. Kaip teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė, prieš dešimtmetį erkių aktyvumas trukdavo nuo balandžio iki spalio, dabar, esant švelnioms žiemoms, šis sezonas pailgėjo − prasideda kovą ir baigiasi lapkritį, o kai kuriais metais erkės nurimsta tik gruodį. Be abejo, kinta ir erkių gausa, pvz., Kauno miesto vietovėje, kur yra stebimos erkės, randamų erkių skaičius viename kilometre 2001 m. buvo vos 2−3, o pastaraisiais metais svyruoja nuo 8 iki 12 erkių (2014 m. − 12, 2015 m. − 8 erkės).
Per pastarąjį dešimtmetį labai pagausėjo ir susirgimo erkių platinamomis ligomis, ypač erkiniu encefalitu, atvejų. Lietuva yra erkinio encefalito endeminėje zonoje, tad neretai šiuo virusu užsikrėtusių erkių randama net miestų skveruose, parkuose, daugiabučių namų žalioje zonoje.
Kauno apskrityje pastarąjį dešimtmetį kasmet registruojama apie 70−150 erkinio encefalito atvejų per metus, iš jų 5−15 atvejų vaikams iki 18 m. amžiaus. Kasmet beveik pusė susirgusiųjų − vyresni nei 55 m. amžiaus suaugusieji. Deja nepavyksta išvengti ir mirties nuo erkinio encefalito atvejų (2010 m. − 2 atv., 2013 m., 2015 m. − po 1 atv.).
Mokslininkai, stebintys vienos pavojingiausių erkių platinamų ligų − erkinio encefalito − plitimą, prabilo apie ateityje galimą pandemiją. Pasak jų, erkės užkariauja vis naujas teritorijas. Erkinio encefalito atvejų nustatyta vos už 300 km nuo poliarinio rato centro ir net 1800 m aukštyje, kur besiganantys gyvuliai buvo laikomi ekologiškų produktų šaltiniais. Jų rasta ir Naujosios Zelandijos saloje. Erkių gyvenamųjų teritorijų plėtimasis siejamas su klimato atšilimu.
Norint išvengti erkinio encefalito vienintelis mokslu pagrįstas būdas − skiepai. Todėl visiems, mėgstantiems leisti laisvalaikį gamtoje, besilankantiems miškuose, uogautojams, grybautojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, nes Lietuva priklauso erkinio encefalito endeminei zonai, kur erkių, platinančių erkinio encefalito virusą, ypač gausu. Pasiskiepyti nuo minėtos ligos galima asmeninėmis lėšomis. Tačiau tam tikrų profesijų darbuotojams (pvz.: girininkai, eiguliai, žemės ūkio darbuotojai ir kt.), kurių bet kokia veikla susijusi su darbu gamtoje, yra galimybė pasiskiepyti ir darbdavio lėšomis.
Pirminę vakcinaciją (pirmą kartą besiskiepijantiems) sudaro 3 erkinio encefalito vakcinos dozės, kurios įprastai skiepijamos tokia tvarka:
pirma dozė − pasirinktą dieną,
antra dozė − po 1−3 mėnesių po pirmosios dozės,
trečia dozė − praėjus 5−12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo.
pirmoji palaikomoji dozė (sustiprinanti ir palaikanti įgytą imunitetą nuo erkinio encefalito) po 3 metų po trečiosios dozės įskiepijimo, kitos palaikomosios dozės − priklausomai nuo amžiaus po 3−5 m. (nuo 16 iki 60 metų − kas 5 metus, nuo 60 metų − kas 3 metus).
Suaugusiesiems skirta vakcina skiepijama nuo 16 m. amžiaus. Iki 16 m. yra skiriama „vaikiška” erkinio encefalito vakcina. Skiepijimą nuo šios ligos rekomenduojama pradėti ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Asmuo tampa visiškai apsaugotas nuo erkinio encefalito praėjus 2 sav. nuo antrosios dozės suleidimo.
Jeigu nutraukėte skiepijimą erkinio encefalito vakcina ir norite pratęsti praėjus nurodytam terminui, rekomenduojama atlikti erkinio encefalito antikūnų tyrimą, kuris padės nuspręsti, ar užtenka vienos palaikomosios dozės, ar reikia skiepijimą pradėti iš naujo.
Dėl skiepo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kauno visuomenės sveikatos centro inf.