Mokslininkės – apie kokosų aliejaus naudą katėms

Pasaulyje ir Europoje vis daugiau žmonių laiko naminius gyvūnus. Europos Sąjungoje (ES) net 80 mln. namų  ūkių laiko augintinius, iš kurių populiariausi – katės, sudarančios daugiau nei ketvirtadalį visų naminių gyvūnų ES (26 proc.) ir bene trečdalį Lietuvoje (32 proc.). Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkių teigimu, siekiant užtikrinti gerą keturkojų savijautą, svarbu pasirūpinti, kad jų mityba būtų sveika ir subalansuota, o ją praturtinti galėtų kokosų aliejus.

„Pašaruose neturi trūkti būtinųjų maisto medžiagų – baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių. Nors kačių pašarų gamybos asortimentas yra labai didelis, tačiau vis ieškoma naujų žaliavų, tinkančių pašarų gamyboje bei papildančių gyvūnų maisto racioną naudingomis medžiagomis. Kačių mitybos racioną galima būtų papildyti kokosų aliejumi“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos profesorė dr. Eglė Sendžikienė.

Anot mokslininkės, kokosų aliejus iš kitų rūšių augalinio aliejaus riebalų rūgščių išsiskiria sudėtimi – jame yra daugiau trumpos grandinės sočiųjų riebalų rūgčių ir labai nedidelis mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis. Šis aliejus taip pat turi daug vidutinės grandies riebalų rūgčių, kurios gali pagerinti medžiagų apykaitą, virškinimą.

Svarbu ir tai, kad kokosų aliejuje yra daug itin vertingos lauro rūgšties – medžiagos, kuri būdinga katės pienui, tačiau nebūdinga augaliniam aliejui ar gyvūniniams riebalams. „Lauro rūgštis – natūralus antibiotikas, turintis antivirusinių ir antibakterinių savybių. Kokosų aliejuje esanti lauro rūgštis gyvūno organizme virsta monolaurinu, kuris pasižymi stipriomis antimikrobinėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad monolaurino virusinis ir antibakterinis poveikis pasireiškia tuo, jog jis tirpina lipidus ir fosfolipidus patogeno viduje, taip jį suardydamas“, – pasakoja prof. dr. E. Sendžikienė, taip pat pažymėjusi, jog monolaurinas nukenksmina grybus, mieles ir pirmuonis, be to, sunaikina grybelį (Candida albicans) ir pirmuonių parazitą Giarda lamblia.

Kokosų aliejuje netrūksta ir daugiau vertingų medžiagų, pavyzdžiui, vitamino E – tokoferolių, kurie yra natūralūs antioksidantai, bei vitamino K, kuris palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Kokosų aliejus taip pat turi geležies ir vitamino A, kuris veikia prieš laisvuosius radikalus ir apsaugo audinius nuo degeneracijos.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorė dr. Violeta Makarevičienė pasakoja, jog, pagal ES parengtas rekomendacijas, minimalus riebalų kiekis kačių pašaruose turi būti 9 proc., o remiantis tyrimais jų kiekis pašaruose svyruoja tarp 9,5 ir 26 proc. Tačiau renkantis pašarus svarbu užtikrinti, kad juose būtų tiek sočiųjų, tiek nesočiųjų riebalų rūgščių.

„Mokslininkai tyrė, kokią įtaką katėms turėjo maistas, papildytas vidutinio grandinės ilgio riebalų rūgščių turinčiais trigliceridais (VGT), žuvų taukais ir L-karnitinu. Viename iš eksperimentinių pašarų buvo padidintas VGT kiekis, pridedant 10,5 proc. kokosų aliejaus ir 1,5 proc. kukurūzų aliejaus vietoj gyvūninių riebalų. Nustatyta, kad maisto papildai su kokosų aliejumi neturėjo neigiamos įtakos kačių inkstų funkcijoms ir kad tokie pašarai padeda išlaikyti nepakitusį kačių svorį“, – tyrimo išvadas pristatė prof. dr. V. Makarevičienė.

• 

• 

Mokslininkės teigimu, kokosų aliejus nepasižymi alergizuojančiomis savybėmis, sumažina gyvūnų atopinį dermatitą vartojant išoriškai, o patekęs į žarnyną sumažina jame vykstančius uždegimo procesus, pagerina virškinimą ir sustiprina imuninę sistemą. Kokosų aliejus kačių pašaruose visiškai arba iš dalies galėtų pakeisti gyvūninius riebalus, turinčius sočiųjų riebalų rūgščių, nes jis yra pranašesnis: turi daug lauro (apie 50 proc.) ir miristino (apie 20 proc.) rūgščių.

Kita vertus, savaime suprantama, svarbu pasirūpinti, kad vartojamų riebalų kiekis nebūtų per didelis. „Labai didelis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis riebaluose sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, didina cholesterolio kiekį ir sukelia kitų sveikatos problemų, todėl gerokai didinti kokosų aliejaus kiekio pašaruose nereikėtų“, – sako prof. dr. V. Makarevičienė.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkės pažymėjo, jog kokosų aliejus katėms naudingas ne tik kaip pašaras, bet ir naudojant išoriškai. Pavyzdžiui, šis aliejus turi antiparazitinį poveikį blusoms ir erkėms, tad yra ypač veiksminga natūrali priemonė parazitų kontrolei. Be to, jis turi antimikrobinį poveikį, saugo nuo infekcijų, pasižymi uždegimo slopinamosiomis, gydomosiomis savybėmis, gydo kačių gerklų ligas, gingvitą ir periodontozę, gali būti naudojamas gydant atopines odos alergijas.

Be jau minėtų lauro rūgšties privalumų, kokosų aliejus taip pat mažina kačių šėrimąsi, padeda išvengti plaukų patekimo į skrandį, saugo nuo artrito ir su juo susijusio diskomforto, gerina virškinamojo trakto veiklą, padeda absorbuoti vitaminus ir maisto medžiagas, gerina kepenų veiklą, apsaugo jas nuo laisvųjų radikalų degeneracijos bei apsaugo pažeistas letenas nuo infekcijų.

„Galima teigti, kad kokosų aliejus gali pakeisti dalį riebalų, naudojamų kačių  pašarų gamyboje. Tačiau, vengiant pašalinių efektų, jo kiekį reikėtų didinti nežymiai. Pavyzdžiui, papildžius pašarus 1–5 procentais kokosų aliejaus, juose padaugėtų vidutinės grandinės rūgščių, pasižyminčių antibakteriniu ir antimikrobiniu poveikiu“, – paaiškino Žemės ūkio akademijos profesorė dr. Eglė Sendžikienė.