Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas Albertas Skurvydas įsitikinęs – geriausiai šalies lengvaatletei Airinei Palšytei dviejų metrų aukštis nėra riba. Išanalizavęs šuolininkės motorinę sistemą mokslininkas padarė išvadą – lietuvė kai kuriomis charakteristikomis lenkia sportininkus vyrus.
„Gauti rezultatai nustebino. Atsižvelgiant į šuolių į aukštį iš vietos rezultatus, raumenų, reikalingų šuolių metu, jėgą ir modelines charakteristikas, galima apskaičiuoti, kiek galima pakelti kūno svorio centrą. Airinės rezultatas – 203–205 centimetrai“, – teigė A. Skurvydas.
Tai yra tokį aukštį A. Palšytė yra pajėgi peršokti, jei šuolis būtų atliktas techniškai tobulai ir sportininkė gerai pasirengtų psichologiškai.
„Nėra tekę matyti, kad tokius rezultatus demonstruotų sportininkė moteris, nes dauguma testuoja pagal kitas metodikas. Esu testavęs vyrus, tarp jų ir lengvaatlečius, tačiau daugumos rezultatai būna prastesni nei A. Palšytės“, – stebėjosi mokslininkas.
150 W/kg – toks maksimalus lengvaatletės kojų raumenų susitraukimo galingumas, apskaičiuotas vienam kilogramui kūno svorio.
„Kiek man yra tekę tirti sportininkų, o per 30 metų esu ištyręs šimtus, ir kiek man yra tekę skaityti mokslinę literatūrą, iki šiol literatūroje buvau radęs 138 W/kg, o mūsų laboratorijoje – 113 W/kg“, – apie geriausius vyrų rezultatus kalbėjo A. Skurvydas.
Maksimali A. Palšytės jėga šuolio metu – 4644 N, maksimalios jėgos išvystymo greitis – 116109 N/sek., o maksimalią ekscentrinę jėgą ji pasiekė per 0,04 sek., t. y. per tokį laiką Europos vicečempionė pasiekė apie pusę tonos susitraukimo jėgą!
Šuoliai buvo atliekami tokiu būdu: nuo pakylos, kurios aukštis 30 cm, nušokus ir tada atliekant kuo greitesnį ir galingesnį atsispyrimą nuo tenzoplatfomos abiem kojomis (šuoliai buvo atliekami su rankų pagalba). Kruopščiai ištirtos atskirai kiekvieno raumens, reikalingo įveikti šuolių rekordams, susitraukimo galios.
„Iš mano testuotų sportininkų labiausiai patiko būtent Airinė – pagal sprogstamąją jėgą. Po jos didžiausią įspūdį yra palikęs sprinteris Rytis Sakalauskas“, – favoritus įvardijo A. Skurvydas.
Praėjusiais metais didžiausią aukštį – 201 cm – peršoko amerikietė Chaunte Lowe. Olimpinį auksą garantavo įveikta 197 cm riba.
Robertas Trakys, Lietuvos lengvosios atletikos federacija
Alfredo Pliadžio nuotraukos