Prasidėjus koronaviruso pandemijai, daugybės lietuvių darbo vietos iš darboviečių persikėlė į namus. Prieš keletą metų nuotolinį darbą praktikavo tik kiek daugiau nei dešimtadalis šalies dirbančiųjų, o nuo 2020 m. pavasario šis skaičius išaugo net iki 50 proc. Tokia staigi kiekybinė permaina tiek darbuotojams, tiek darbdaviams sukėlė nemažai iššūkių. Vienas didžiausių pastarųjų metų iššūkių yra darbuotojų perdegimas ir stresas, kylantys dėl koronaviruso pandemijos padaryto poveikio psichinei darbuotojų sveikatai, pasireiškiančio nerimu, nuovargiu, depresija ir miego sutrikimais.
Vis dėlto panašu, kad šis nuotolinio darbo padidėjimas nėra tik laikina tendencija, tai yra ilgalaikė darbo vietos transformacija – prognozuojama, kad iki 2025 m. bent 70 proc. darbuotojų dirbs nuotoliniu būdu penkias darbo dienas per savaitę.
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė doc. Asta Stankevičienė su kolegomis atliko nuodugnų tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti ir įvertinti nuotoliu dirbančių darbuotojų stresorius, perdegimo mastą ir priežastis. Buvo nustatyta, kad nuotolinis darbas didesnį stresą kelia viešojo sektoriaus darbuotojams, lyginant su privačiu, o didžiausią stresą patiria dirbantys švietimo sektoriuje.
Negalintys planuoti savo darbo laiko ir srautų linkę perdegti labiau
Stresas darbo aplinkoje yra vienas pagrindinių organizacijų darbuotojams kylančių iššūkių, kuris gali turėti neigiamų pasekmių darbuotojų sveikatos būklei ir gerovei. Veikiamas ilgalaikio streso žmogus tampa vangus, jaučia nepasitenkinimą darbu, praranda produktyvumą, o dėl šių priežasčių nukenčia jo darbo rezultatai. Šiandien jau viešai suprantama ir pripažįstama, kad stresas darbe užima labai didelę dalį darbuotojų sveikatos sutrikimų ir dėl šios priežasties darbuotojai gali tapti nedarbingi net ir ilgesniam laikotarpiui (pvz., kelioms savaitėms). Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokie stresoriai labiausiai veikia nuotoliu dirbančius darbuotojus.
Naujausi mokslininkų kitose šalyse atliekami tyrimai rodo, kad didelė dalis darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, patyrė didesnį darbo nesaugumo jausmą ar iš viso prarado darbo prasmę. Pagrindinės psichologinės problemos, susijusios su nuotoliniu darbu, yra miego trūkumas ir padidėjęs stresas. Pagrindiniai stresoriai darbuotojui yra izoliacija (jeigu dirbama tik nuotoliniu būdu), didesnis darbo krūvis, informacijos trūkumas. Be to, buvo nustatyta, kad darbuotojai patiria daugiau nerimo ir streso dėl vaidmenų dviprasmiškumo, darbo ir šeimos konfliktų, kas galėtų daryti įtaką ir perdegimui dirbant nuotoliniu būdu.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad didelis darbo krūvis, per didelis užduočių ir atsakomybių skaičius lemia didesnį perdegimą. Savarankiškumas ir galimybė planuoti savo dienotvarkę mažina perdegimą ir, atvirkščiai, darbuotojai, neturintys galimybės planuoti savo darbo laiko ir krūvių, linkę perdegti labiau. Tyrimo metu izoliacijos, informacijos trūkumo, vaidmenų dviprasmiškumo, darbo ir šeimos konfliktų, kaip nuotolinio darbo stresorių, įtaka perdegimui nepatvirtinta.
Organizacija gali padėti sumažinti stresą nuotoliu dirbantiems darbuotojams
Tyrimą atlikę mokslininkai išskyrė keturias pagrindines streso įveikos strategijas: problemų sprendimo, vengimo, socialinės paramos ir emocijų iškrovos. Kaip parodė tyrimas, vienos iš šių strategijų gerokai veiksmingesnės už kitas ir jų taikymas organizacijoje duoda itin gerų rezultatų.
Emocijų iškrovos strategija pasireiškia, kai bandoma įveikti stresines situacijas, ieškant, ką apkaltinti, ir išliejant ant kitų susikaupusias neigiamas emocijas. Vengimo strategija pasireiškia kaip sąmoningas asmens atsitraukimas nuo streso sukėlėjo. Natūralu, kad tokios streso įveikos strategijos gali neigiamai veikti organizacinę kultūrą, atmosferą darbe, kolegų santykius ir vesti prie dar didesnio perdegimo.
VU vadybos ekspertų atliktas tyrimas atskleidžia, kad, organizacijoje taikant socialinės paramos ir problemų sprendimo strategijas, darbuotojai geba valdyti patiriamą stresą ir taip išvengti perdegimo sindromo. Problemų sprendimo strategija taikoma tuomet, kai situaciją realiai galima pakeisti. Tokia strategija praktikoje apima problemos analizę, sprendimo paiešką, sprendimų įgyvendinimo planavimą ir žinių, kurios galėtų padėti spręsti iškilusius sunkumus, kaupimą. Socialinės paramos strategija apima instrumentinę ir socialinę paramą, teikiamą stresą patiriančiam asmeniui.
Vertinant efektyviausius pagalbos būdus, išskiriama pagalba ir parama įsirengiant patogias darbo vietas namuose, darbo krūvio peržiūrėjimas ir perskirstymas, veiklos apimties valdymas bei sklandžios vadovo komunikacijos su darbuotoju užtikrinimas. Pavyzdžiui, efektyviai gali padėti reguliarus bendravimas ir grįžtamojo ryšio suteikimas darbuotojams, dalijimasis svarbiomis naujienomis, savaitės užduočių / rezultatų retrospektyva (aptarimas), aiškiai formuluojama darbo kryptis. Organizuotai vykdomas papildomos paramos suteikimas (pvz., streso valdymo, laiko planavimo mokymai, socialinių tinklų ar kitų platformų pasitelkimas bendravimui, virtuali kava, psichologo konsultacijos, sveikatingumo programos ir t. t.) taip pat gali būti svarbios priemonės mažinant perdegimą dirbantiems nuotoliniu būdu.