Vertinant bendrojo ugdymo mokyklų vadovų veiklą atsiranda naujas vertinimo kriterijus – saugios emocinės aplinkos mokykloje užtikrinimas. Atestuojant vadovus bus reikalaujama, kad jie ne tik suvoktų emocinės aplinkos svarbą, bet ir kurtų pozityvią ir saugią emocinę aplinką mokiniams ir mokytojams, palankią aplinką mokinių ugdymui ir ugdymuisi. Tai bus pradėta taikyti artimiausiu metu. Apie tai švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pranešė dalyvaudama Seimo Savižudybių prevencijos komisijos posėdyje.
„Mokyklos vadovas atsakingas ne tik už sklandžią įstaigos veiklą, akademinius mokinių pasiekimus, bet ir visos mokyklos bendruomenės emocinį saugumą“, – sakė J. Petrauskienė.
Pasak ministrės, yra parengtos ir mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos, skiriamas finansavimas, dirba socialiniai pedagogai, veikia vaiko gerovės komisijos. „Sąlygos saugiai emocinei aplinkai mokykloje sukurti yra. Kitas klausimas, ar visos grandys sukimba į vieną grandinę, ar yra vientisa sistema. Turime suteikti mokykloms visus reikiamus instrumentus, kad patyčių prevencija, palankaus emocinio klimato užtikrinimas veiktų kaip efektyvi sistema“, – sakė J. Petrauskienė.
Švietimo ir mokslo ministerija finansuoja moksliniais duomenimis grįstas, ekspertų įvertintas prevencines programas. Ministerija mokykloms siūlo rinktis 5 akredituotas smurto ir patyčių prevencijos programas ir 9 akredituotas prevencines programas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pozityvios tėvystės, socialinio emocinio ugdymo, seksualinės prievartos, konfliktų prevencijos srityse.
Siūlomos tokios patyčių prevencijos programos: ikimokyklinio ugdymo mokyklose – „Zipio draugai“, pradinių klasių mokinių socialiniams įgūdžiams ugdyti – „Obuolio draugai“, „Second Step“, bendrojo ugdymo mokykloms – „Olweus“, „LIONs Quest“ ir kt.
Prevencinės programos taip pat integruojamos į formaliojo ugdymo turinį. Mokykla yra laisva pasirinkti būdą – ar integruoti prevencinę programą į mokomuosius dalykus, ar įvesti specialų kursą, kaip pasirenkamą dalyką, kuriai nors klasei, ar integruoti į papildomą ugdymą ir neformaliojo švietimo programas, klasės valandėles, ar vykdyti projektus ir kt.
Tikslinės smurto ir patyčių prevencijos programos pradėtos diegti ir finansuoti nuo 2008 m. Nuo 2011 m. yra skiriamos ir ES lėšos. 2008–2015 m. skirta 4,6 mln. Eur, 2016–2020 numatyta 1,9 mln. ES lėšų.
2016 m. spalio mėn. Seimui priėmus Švietimo įstatymo pataisas, kiekviena bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga privalės sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, patyčių, alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją. Tiek smurtą patyręs, tiek smurtaujantis mokinys kartu su tėvais, smurtaujantys ar smurtą patyrę mokytojai ar kiti mokyklos darbuotojai laiku (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) gaus nemokamą psichologinę pagalbą. Ne rečiau kaip kartą per ketverius metus pedagoginiai darbuotojai privalės tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių emocinių kompetencijų ugdymo srityje.
Švietimo ir mokslo ministerija mokykloms parengs rekomendacijas, kaip įgyvendinti smurto prevencijos programas pagal šias įstatymo pataisas.
Lietuvoje veikia 55 pedagoginės psichologinės tarnybos. Mokyklose dirba psichologai, socialiniai pedagogai. Kiekvienoje mokykloje veikia vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, teikia švietimo pagalbą, kuria saugią aplinką. Jų veiklą koordinuoja ir vaikų gerove rūpinasi savivaldybių vaiko gerovės komisijos.
2016 m. patvirtinta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa, kurios viena iš sudedamųjų dalių – mokinių psichinės sveikatos stiprinimas, savižudybių prevencija, socialinis emocinis ugdymas.
Nuotr. autor. Artūras Žukas