Gamtos mokslų pamokos parke ar gyvūnų prieglaudoje, mokyklos žaliajame kampelyje ar atliekų perdirbimo stotyje, Klaipėdos energijos įmonėje ar universiteto laboratorijoje. Tai ne utopija, o devyniolikos Lietuvos mokyklų 5–8 klasių mokinių kasdienybė. Šiose mokyklose gamtos mokslai – ne tik būdas pažinti ir suprasti pasaulį, bet ir bendrųjų gebėjimų ugdymo pagrindas.
Mokytojai pastebi, kad vaikai tikrai noriai mokosi gamtos mokslų. Svarbiausia – laiku juos sudominti, įkvėpti, parodyti, kad visi dalykai tarpusavyje susiję, tada jie jaučia, kad mokosi ne tris, o vieną dalyką, kuris skatina pažinti pasaulį.
Darbo rinkos tendencijas stebintys ekspertai džiaugiasi, kad daugiau gamtos mokslais besidominčių vaikų reiškia, jog Lietuvai ateityje netrūks perspektyvių gyvybės ir gamtos mokslų specialistų.
Gyvos pamokos be sienų
Nuo rugsėjo mėnesio Ugdymo plėtotės centras (UPC) Lietuvos mokyklų penktose klasėse pradėjo „Integruoto gamtos mokslų kurso programos 5–8 klasėms“ išbandymą.
„Mokiniai mokomi stebėti, analizuoti ir modeliuoti gamtos reiškinius, jie skatinami rinktis gamtos mokslais grindžiamą techninę kūrybą, įgyvendinti visuomenei reikšmingos veiklos projektus, suvokti globalius procesus ir atsakingą žmogaus vaidmenį juose“, – sako UPC „Integruoto gamtos mokslų kurso programos 5–8 klasėms“ išbandymo vadovė Aušra Gutauskaitė.
Tačiau kaip visa tai atrodo praktikoje? Ką vaikai veikia ir ko išmoksta per tokias pamokas? Vieni pirmųjų programos principus savo veikloje išbandė Kaune įsikūrusios Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos mokiniai.
„Pamokose daug praktinių eksperimentų, tyrinėjimų, komandinės veiklos. Ir svarbiausia – užsiėmimai vyksta ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir natūralioje gamtinėje aplinkoje, Aleksandro Stulginskio universitete, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, Kauno moksleivių aplinkotyros centre bei kitose edukacinėse aplinkose. Į pagalbą pasitelkiame aukštojo mokslo ir verslo sektoriaus edukacines erdves, kryptingai taikome modernius metodus bei IT priemones, į ugdymo procesą įtraukiame tėvelius“, – pasakoja gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Birutė Krapauskienė.
Kaip sudominti mokinius gamtos mokslais, ji kartu su kolegomis demonstruos ir didžiausiame švietimo bendruomenės susitikime – parodoje „Mokykla 2017“. „Atradimų laboratorijos“ erdvėje vaikai galės pasijausti tikrais jaunaisiais mokslininkai ir tyrėjais. Interaktyvaus užsiėmimo „Bandymų bumas. Mažiau kalbų – daugiau darbų!“ dalyviai atliks smagius gamtamokslinius bandymus, naudodami maistui tinkamas ir sveikatai nekenksmingas medžiagas.
Iš viso parodoje veiks net 8 „Atradimų laboratorijos“, kuriose per interaktyvias veiklas bus galima susipažinti su kosmine spinduliuote, išmokti pasigaminti vandens filtrus ar sužinoti, kaip telefonu valdyti namus.
Mitas, kad vaikams gamtos mokslai per sunkūs
Programoje dalyvaujančios Šiaulių Didždvario gimnazijos chemijos mokytoja Virginija Savickaitė taip pat sako norinti sugriauti mitą, kad gamtos mokslai mokiniams yra sunkūs ir neįdomūs.
„Mokytojai stengiasi kuo įdomiau pateikti gamtos mokslus: teorinės žinios yra papildomos praktika, eksperimentais ir tyrimais. Savo akimis matau, kad mokiniams gamtos mokslai tampa vis lengviau įkandami ir įdomesni“, – sako V. Savickaitė.
Būtent toks patyrimu, eksperimentais ir visuminiu pasaulio suvokimu grįstas mokymasis, pasak specialistų, leidžia išlaikyti įgytas žinias ir lemia tai, kad ateityje mokiniai noriai renkasi su gamtos mokslais susijusias studijas.
„Tokia integruota gamtos mokslų ugdymo programa iš tiesų turi įtakos tam, kokias studijas vaikai renkasi, ir užsienio šalių pavyzdys tai patvirtina. Jau dabar smagu matyti, kaip vaikai savo patirtį pritaiko gyvenimiškose situacijose, noriai dalyvauja socialinėse akcijose, mokosi argumentuotai reikšti savo nuomonę gamtosauginiais klausimais“, – teigia B. Krapauskienė.
Lapkričio 24–25 d. visa Lietuvos švietimo bendruomenė susitiks Vilniuje, septintojoje parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje parodoje „Mokykla“, kurios šūkis – „Mokykla be sienų“.
Šiais metais parodoje prisistatys daugiau kaip 100 įmonių ir švietimo įstaigų, lankytojų lauks daugiau nei 130 edukacinių renginių, 8 „Atradimų laboratorijos“, kuriose bus galima ne tik patirti mokymosi džiaugsmą, bet ir pasisemti idėjų kūrybiškoms pamokoms. Mokytojų kambaryje tradiciškai pabendrauti ir svarbiausius klausimus aptarti galės visa švietimo bendruomenė, o diskutuoti apie aktualiausias švietimo problemas kvies „Nekonferencija švietimo tema“.
Parodoje gyvai ir interaktyviai pristatomi ugdymo(si) metodai, paslaugos švietimui, demonstruojamos naujausios mokymo(si) priemonės ir technologijos, aptariami mokyklose realiai veikiantys pavyzdžiai ir sėkmės istorijos.