Mūsų mintys ir jausmai daro didelę įtaką gyvenimo kokybei. Norint juos pažinti ir valdyti, vertėtų sutelkti dėmesį į asmenybės tobulėjimo technikas. Mintimis apie teigiamus gyvenimo pokyčius, kurie priklauso nuo mūsų pačių, dalijasi moterims skirtos konferencijos „Veikli“ lektorės Jūratė Bortkevičienė, Ilona Tamo ir Gintarė Davainienė.
Žmogaus tikslas – būti laimingam
Pasaulis prasideda nuo mūsų, todėl savęs pažinimas padeda išsilaisvinti iš ribojančių nuostatų, stabdančių emocijų ir pradėti kurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojame. Pažinimas atskleidžia reakcijų prigimtį, leidžia įsisąmoninti santykius su kitais. Į save atsigręžęs žmogus suvokia, jog visos akimirkos ir emocijos priklauso nuo jo pasirinkimo.
„Visas akimirkas pasirenkame. Ką pasirinkti, diktuoja vidinė sistema – mūsų požiūris, įsitikinimai, nuostatos. Žmonės nuo vaikystės kuriasi savo komforto zoną, kurioje viskas aišku ir suprantama, gal ne visada patinka, bet yra puikiai pažįstama. Tai – tam tikri mąstymo ir elgesio modeliai, kurie mums tarsi garantuoja saugumą ir komfortą. Tačiau mūsų norai, tikslai ir svajonės gyvena už komforto zonos ribų: jeigu norime kažko pasiekti, esame priversti išeiti iš jos. Tada ir prasideda visi sunkumai. Pirmiausia, siekdami kažko naujo, susiduriame su nežinomybe, kurią mūsų protas vertina kaip grėsmę. Pradėję judėti pirmyn, neišvengiamai susidursime ir su trimis pagrindinėmis žmogų valdančiomis emocijomis – baime, gėda ir kalte. Visa tai įkalina mus toje situacijoje, kurioje esame. Išvengti to neįmanoma ir nereikia. Šiuo atveju iškyla vienintelis klausimas: „Kaip padaryti, kad rytoj būčiau ten, kur noriu būti?“ Į jį atsakyti padeda savęs pažinimas, įvairių praktikų taikymas“, – pasakoja I. Tamo.
Jos manymu, motyvai, kurie, kitaip nei mūsų garsiai deklaruojami tikslai, visada realizuojasi. Būtent motyvai ir yra realūs mūsų tikslai, „bėgantys“ priekyje sąmonės ir kuriantys vis tuos pačius rezultatus. Lektorės teigimu, tarp to, ką mes manome apie savo veiksmus, ir poelgių, yra labai didelis skirtumas. Pamatyti šį neatitikimą visada įdomu ir naudinga, nes tik pamačius tikrus savo veiksmus ar neveikimą galima tai pakeisti.
„Laimingi galime būti tik šią akimirką, tam nereikia konkrečių priežasčių. Laimė yra kiekvieno mūsų viduje, ji nėra statiška, tai – gyvybė, judėjimas, procesas, tai – Kelias. Kad būtum laimingas, reikia pažinti save“, – sako lektorė.
Mūsų mintys kuria gyvenimą
Atidžiau gilinantis į pasirinkimus ir iš esmės neribotas žmogaus galimybes, suvokiama, jog mūsų galvose gimstančios mintys gali būti valdomos mūsų pačių.
„Suvokiau, kad mintimis galima pakeisti gyvenimą, kai iš tiesų pradėjau jį keisti ir pajutau rezultatus. Labai svarbu žinoti ir tikėti, kad tai apskritai įmanoma. Kiekviena proto būsena lemia mūsų savijautą – savo protu akimirksniu kuriame savo kūną, visa mūsų minčių energija materializuojasi. Žmonės dažnai klysta savo tikslus nukreipdami netinkama linkme – stengiasi pabėgti nuo blogų dalykų, o ne renkasi ėjimą teigiamų tikslų link. Tai yra bėgame nuo ligos, o ne nukreipiame dėmesį į sveikatą, kuri ir yra svarbiausias elementas“, – pasakoja konferencijos „Veikli“ lektorė Gintarė Davainienė.
„Mūsų norai ir mintys – gyvenimo kuriamoji galia. Ką galvojame ir apie ką svajojame – tokie ir tampame. Pirmiausia susiformuoja mintis – nuo jos priklauso, koks bus mūsų noras, ji – visko, kas mums vyksta, priežastis, daranti įtaką elgsenai ir savijautai. Smegenyse vyksta su užklupusiomis mintimis susijusios cheminės reakcijos: teigiamos mintys išskiria medžiagas, gerinančias savijautą ir sveikatą, neigiamos gali tapti netgi ligos priežastimi. Norint reguliuoti šias reakcijas, labai padeda sąmoningas minčių stebėjimas ir valdymas. Tai – kryptinga, aktyvi ir atkakli veikla. Minties galia padeda išgryninti norus, suvokti, ko iš tikrųjų norime, ir sąmoningai, kryptingai to siekti“, – tvirtina G. Davainienė.
Pasak lektorės, minčių suvokimas ir kontroliavimas ypač naudingas netikėtomis situacijomis. Kiekvieno sunkumo, kurį turime įveikti, šaknys glūdi praeityje ir driekiasi į ateitį – sąmoningas mąstymas ir reakcija padeda atrinkti, į ką reikia reaguoti, o kas nėra svarbu. Ji rekomenduoja ne kovoti su sunkumais, o keisti požiūrį – pradėti į sunkumus žiūrėti kaip į dovaną, kuri yra kelias, galintis paskatinti daryti svarbius pokyčius, padedančius pasiekti taip norimą gerovę, ir skatinantis tobulėti.
Teigiamų emocijų svarba
Mintis lydi daugybė jausmų. Jie taip pat yra vienas svarbiausių geros savijautos ir vidinio pasitenkinimo elementų. Tačiau ne visada gebame suvokti savo jausmus. Juos atpažinti padeda emocinio intelekto lavinimas, suteikiantis galimybę atpažinti savo jausmus ir juos reikšti.
„Emocinis intelektas – savo jausmų pažinimas ir mokėjimas su jais elgtis, savęs motyvavimas pasinaudojant patinkančiais dalykais. Valdydamas emocinį intelektą, žmogus gali labai greitai pripažinti savo neigiamas reakcijas ir emocijas, ne užstrigti jose, o eiti toliau, ieškodamas problemos sprendimo. Toks žmogus atranda tai, kas jam patinka. Emocinio intelekto lavinimas moko empatijos, padeda suvokti, kaip ir kodėl tam tikromis aplinkybėmis elgiasi žmonės. Tai padeda suprasti, jog žmonių emocijos ir reakcijos yra individualios“, – sako psichologė Jūratė Bortkevičienė.
J. Bortkevičienės teigimu, paprasčiausias ir lengviausiai taikomas emocinio intelekto lavinimo būdas – kasdienis šypsojimasis. Jeigu tai daroma nuoširdžiai – aplinkiniai žmonės greitai pastebi rezultatus. Lavinimo metodus, kaip ir kiekvieną praktiką, reikia taikyti kasdien. Taip keičiasi pats žmogus, jo reakcijos į aplinką, tampa lengviau suvokti ir pripažinti emocijas. Išlavintą emocinį intelektą turintys žmonės nebijo neigiamų emocijų, nes visos emocijos yra geros ir natūralios. Svarbiausia – žmogaus reakcija į patiriamus jausmus ir gebėjimas juos suvokti.
Mūsų emocijos, meilė sau ir jos ugdymas, savęs pažinimas – tik kelios konferencijos „Veikli“ (rugsėjo 25–26 d.) temos.
Organizatorių inf.