Nuolat girdime, kad turime rūpintis savo imunitetu, stiprinti jį. Tačiau ar turime pakankamai žinių apie šį savo organizmo sargą ir veiksmingus jo stiprinimo būdus?
Imuniteto nepakeisime per kelias dienas
Imunitetas – tai visuma sistemų ir mechanizmų, padedančių organizmui išsaugoti savo genetinį vientisumą, o kartu ir unikalumą. Imuniteto negalima pakeisti per kelias dienas, ko nors daugiau pavalgius ar išgėrus. Kai bakterijų patenka į organizmą, pvz., pro žaizdą, kol kraujas dar nesukrešėjęs, į infekcijos vietą keliauja vieno tipo baltieji kraujo kūneliai – fagocitai. Į žaizdą jie patenka pro kraujagyslių sieneles ir tarpląstelinį audinių skystį ir ima naikinti bakterijas. Jei fagocitai įsibrovusius svetimkūnius sunaikina greitai, infekcija nekyla. Jei kraujo kūnelių ir bakterijų kova užtrunka, žaizdoje kaupiasi mirusių bakterijų ir baltųjų kraujo kūnelių bei audinių skysčio mišinys. Taip prasideda uždegimas ir susidaro pūlių. Gali pakilti kūno temperatūra, nes dėl uždegimo temperatūros reguliavimo centras smegenyse nesugeba palaikyti pastovios kūno temperatūros.
Įgimtas ir įgytas imunitetas
Imunitetas skirstomas į įgimtą (natūralų), arba rūšinį, ir įgytą. Įgimtas imunitetas būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu. Tokio imuniteto pavyzdys gali būti žmogaus atsparumas gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjams (pvz., šunų arba galvijų marui), kaip ir daugelis gyvūnų atsparūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams.
Įgimtas imunitetas susiformavo per ilgą makroorganizmo ir mikroorganizmų tarpusavio sąveikos evoliucijos laikotarpį. Natūraliam imunitetui tam tikrą reikšmę gali turėti rasinės ir genetinės organizmo ypatybės.
Įgytas imunitetas kitų infekcinių ligų sukėlėjams yra jautrus. Jis įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcine liga arba imunizuojant (vakcinuojant) nuo tam tikrų ligų. Kitaip tariant, įgytas imunitetas būna natūralus ir dirbtinis. Toks imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifinių antikūnų.
Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas būna ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito imunizuoto organizmo. Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Jis įgyjamas iš motinos embrioniniu periodu (antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo). Be to, jis gali būti perduotas naujagimiui per motinos pieną. Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas būna tada, kai profilaktikos ar gydymo tikslais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su jau ten esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus – antimikrobinis (antibakterinis, antivirusinis, antiparazitinis), prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus – antitoksininis. Arba prieš įvairias kitas antigenines medžiagas – priešnavikinis, transplantacinis ir kt.
Alerginės reakcijos – vienas iš organizmo savigynos būdų
Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologinių procesų atsiradimu. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais. Vienas iš tokių būdų yra alerginės reakcijos.
Alergija – tai perdėta imuniteto reakcija į nepavojingas medžiagas. Tai gali būti maisto dalelės, žiedadulkės, naminių gyvūnų kailiuko dalelės, konservantai, naminės erkutės, vaistai ir pan. Pastaruoju metu alergijų labai padaugėjo. Dauguma žmonių alergiški vienam ar kitam alergenui. Alergijos priežastis – imuniteto defektas. Pažeistas imunitetas agresyviai reaguoja į „nekaltas“ medžiagas, sukeldamas uždegimines reakcijas, kartu pažeisdamas aplinkinius audinius.
Kas silpnina imunitetą?
Imunitetą silpnina: nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego stygius); netaisyklinga mityba; stresas; dideli fizinio ir protinio darbo krūviai; aplinkos užterštumas; dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos.
Kas rodo, kad imunitetas susilpnėjo?
Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4–6 kartus per metus), pūslelinės virusai; dažni chroniškų ligų recidyvai; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alerginės ligos.
Kaip padėti savo imunitetui?
Norint padėti savo imunitetui reikia vengti streso, nepasiduoti depresijai, išmokti atsipalaiduoti, saikingai sportuoti, įvairiai maitintis, mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu.
Skiepai
Viena iš veiksmingiausių ligų prevencijos priemonių yra vakcinacija. Skiepijimas neatpažįstamai pakeitė pasaulį. Išnyko viena baisiausių infekcinių ligų – raupai, labai sumažėjo sergančiųjų difterija, stablige, tymais, raudonuke, parotitu. Itin efektyvi šiuolaikinė pasiutligės profilaktika, vis daugiau paskiepijama nuo erkinio encefalito, virusinio hepatito B, virusinio hepatito A, vidurių šiltinės ir daugelio kitų ligų.
Šiuo metu Lietuvoje vaikai (tėvams sutikus) valstybės lėšomis pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų ligų. Visus 6–7 metų vaikus prieš leidžiant į mokyklą reikia pakartotinai vakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo. Be to, šio amžiaus vaikai tirtini ir imant tuberkulino mėginį – įvertinama užsikrėtimo mikrobakterijomis rizika, skiepų nuo tuberkuliozės efektyvumas bei tuberkuliozės infekcijos paplitimas visuomenėje. Deja, į išplėstinę programą neįtrauktas skiepijimas nuo Haemophilus influenzae b sukėlėjo. Juo užsikrėtę vaikai neretai suserga gyvybei pavojingu pūlingu meningitu, ausų uždegimu, pasikartojančiu bronchitu, pneumonija, sąnarių uždegimu, sepsiu. Infekcija plinta lašeliniu būdu per orą. Ši infekcija yra daugiausia mažų vaikų liga, tačiau pastaruoju metu serga ir paaugliai bei vyresnio amžiaus žmonės.
Šiuo metu pasaulyje naudojamos 42 vakcinos. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į suaugusiųjų skiepijimą nuo infekcinių ligų, ypač keliautojų po įvairias šalis. Gyventojai gali apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų pasiskiepydami gydymo įstaigose nuo vėjaraupių, pneumokokinės, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijos, erkinio encefalito, hepatito A ir kitų retesnių infekcinių ligų, paplitusių kitose šalyse. Keliaujantiems asmenims siūloma imunoprofilaktika – tai galimybė išvengti užkrečiamųjų ligų keliaujant. Į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms, nes specifiniam imunitetui susiformuoti po skiepų reikalingas tam tikras laikotarpis. Deja, bet kol kas medicinos mokslas kai kurių užkrečiamųjų ligų profilaktikai negali pasiūlyti nieko veiksmingesnio už skiepus.
Kaip stiprinti imunitetą patiems?
Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis.
Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais.
Ežiuolė. Ypač veiksmingi yra preparatai, padaryti iš kelių rūšių ežiuolių. Ji skatina imuninių ląstelių veiklą, tiesiogiai kovodama su bakterijomis ir virusais.
Medus. Padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina atsinaujinti ląsteles, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.
Liepų medus gydo nuo visų peršalimo ligų.
Grikių medus labai tinka sergantiems mažakraujyste, veiksmingai reguliuoja hormonų pusiausvyrą.
Pienių medus turi organizmo valomųjų savybių – gerina kepenų bei inkstų darbą.
Bičių duonelėje yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti ir organizmui augti.
Informaciją pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą parengė Alma Mikalauskienė.