„Tėvynės dovanai niekas neduoda, ją reikia susikurti patiems“, – teigė Užpalių valsčiuje (Utenos r.) gimęs visuomenės veikėjas Kazys Pakštas. Šįmet sueina šešiasdešimt metų, kaip lakios fantazijos ir veržlios energijos profesorius, mokslų daktaras kartu su mumis neberašo šalies istorijos, bet daugelis jo minčių gyvos, lyg pasakytos vakar.
Pokalbiai apie tautinį sąmoningumą ypač suaktyvėja minint valstybei svarbias datas. Atgyja mus stiprinantis vienybės jausmas ir poreikis juo dalytis su kitais. Daug prasmingų ir gražių žodžių išsakome renginiuose. Užpaliečiai, pasitikdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, pajauta Tėvynei dalijasi per asmenines įžvalgas, patirtis ir darbus. Paliekant nuošalyje dažnokai besikartojančias mintis apie pagarbą Lietuvai, pažvelgta į save, į kraštiečių senolių išmintį. „Ugnelė šventa – ją galima tik švariu vandeniu užlieti“, „Nerodyk kitam špygos – savo laimę atiduosi“, „Nerodyk į kitą pirštu – kvailiu tave palaikys“ ir:
Dvidešimto amžiaus pradžioj –
Tegul juos tenai kur skrandžiai –
Didis trenksmas pasidarė,
Prasidėjo baisi karė…
Tai primena konfliktinius šalies istorinius vingius išgyvenę užpaliečiai, kurių jau nebeturime, bet jų įžvalgos užrašytos Užpalių knygoje arba užfiksuotos Algimanto Juknio filmavimo kamera.
Kalbant apie istoriją, neatitrūkta ir nuo šiandienos. Užpalių kultūros centre eksponuotus Larijanos Jasiūnaitės-Čerškuvienės tapybos darbus keičia Modesto Abukausko sukurtos iškamšos. Daug kur respublikoje pabuvoję ir pelnę įvairių apdovanojimų Modesto darbai pirmą kartą pristatyti gimtajame krašte. „Savam krašte pranašu nebūsi“, – dingteli mintyse visiems žinomas posakis, kurį sustiprina žinojimas, jog kita parodos ekspozicija bus pasaulinėje mados industrijoje besidarbuojančios užpalietės Giedrės Sunklodaitės kūryba. „Geriau vėliau negu niekad“, – vėl sukirba tautos išmintis, užglaistanti praeities vingius, kad drąsiai žvelgtume į rytdieną.
Palaimingos ateities kibirkštėlę susirinkusiems į Užpalių kultūros centrą įžiebė buvęs Užpalių seniūnas Vytas Jurka dėkodamas už meninę programą Utenos kultūros centro dainų ir šokių ansambliui „Vieversa“ bei jo vadovei Robertai Macelienei. Audimo amatas, karo išgyvenimai, darbai ir laisvalaikis – tai mūsų kasdienybė, kurią išskaitėme šokyje, o Užpalių kultūros centro kolektyvo „Artistukas“ narių lūpomis prakalbo mūsų senoliai.
Anot V. Jurkos, matant tautiniu kostiumu vilkintį laisvą jaunimą, kurio veržlumas spinduliuoja gyvenimo džiaugsmu, galvojant apie šalies ateitį mintis aplanko ramybė ir pasitikėjimas augančia karta. Mūsų visų vakar, šiandien ir rytoj susideda iš to, ką gebame susikuri ir perduoti vieni kitiems.
Birutė Minutkienė
Nuotraukos: Laimos Kairienės, Ramunės Žemaitienės, Adolfo Sinkevičiaus