Dažnas rutinoje ir darbų gausybėje paskendęs žmogus nebeužsiima tokiais „žaidimais“, kaip muzikos klausymas, nustumia muziką į šalį, ji lieka tik fonu važiuojant automobiliu, kalbantis prie arbatos puodelio su draugais ar atliekant buitinius ritualus. Tačiau nenuvertinkime jos poveikio. Kiekvienam pravers sužinoti keletą įdomesnių faktų apie tai, kokią teigiamą įtaką žmogui daro muzika. Ji gali nepaprastai keisti mūsų savijautą, nuotaiką, fizinę ir psichologinę būseną – tai yra galingas įrankis.
Padeda dirbti ir didina produktyvumą
Muzika palengvina darbo krūvį, ir dėl jos laikas prabėga šiek tiek greičiau. Ji atstoja trūkstamą pramoginį elementą, kuris sunkiai įmanomas atliekant varginančias, pasikartojančias darbo užduotis. Įvairūs tyrimai parodė, jog muzikos geriausia klausyti atliekant būtent minėtąją pasikartojančią veiklą, reikalaujančią susikaupimo, o ne tada, kai privaloma išmokti kažką naujo ir reikia aktyviai protiškai mąstyti, lavinti įgūdžius. Nereikia pamiršti, kad muzika taip pat apkrauna smegenis papildoma veikla, daugiaprogramis režimas (angl. multitasking) atitraukia dėmesį nuo pagrindinės užduoties, darbo, todėl reikėtų rinktis subtilesnę, instrumentinę muziką.
Sunkiam, daug įtampos keliančiam darbui puikiai tinka ambientinė (angl. ambient) muzika. Jos kūrėjai didesnį dėmesį skiria kompozicijos fonui ir atmosferai, o ne melodijai, sudėtingai kompozicijos struktūrai. Vienas iš pavyzdžių yra Briano Eno (Brian Eno) albumas „Ambient 1: Music for Airports“. Pirminė albumo paskirtis ir buvo padėti žmonėms oro uostuose išsklaidyti nerimą, sumažinti įtampą prieš skrydį.
Nereikia nuvertinti ir sudėtingesnės muzikos. Įmantri, instrumentinė baroko muzika taip pat tinka darbui. Ji susilaukia didelio mokslininkų susidomėjimo dėl ilgalaikio ir trumpalaikio protinių gebėjimų gerinimo. Nemažai kalbama apie klasikinės muzikos poveikio fenomeną, pavadintą Mocarto efektu. Teigiama, jog Mocarto ir kitų klasikinių kompozitorių muzika daro įtaką smegenų aktyvumui atliekant įvairias sudėtingas užduotis, padeda susikaupti.
Aplinkos garsai taip pat gali kelti produktyvumą. Jei žmogus mėgsta klausyti muzikos atlikdamas kūrybinį darbą, garsi, tranki muzika nėra pats tinkamiausias sprendimas. Remiantis tam tikrais tyrimais, rodančiais, jog mažo ar vidutinio garsumo triukšmas gali padėti kuriant, yra sukurta svetainė http://coffitivity.com/. Joje galima klausytis kavinių garsų. Manoma, kad visiškoje tyloje, kaip ir esant dideliam triukšmui, užsiimti kūrybine veikla yra sunkiau nei girdint nedidelį sambrūzdį. Pabandykite!
Muzika ir sportas
Dar prieš mūsų erą kinų kariai eidami į žygį naudodavo būgnus. Taip būdavo siekiama motyvuoti žygiuojančius karius, nustatyti jų tempą, pakelti kovinę dvasią. Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog dėl muzikos ir šiais laikais sporto treniruotės tampa malonesnės, efektyvesnės. Ne veltui dažnas sportininkas prieš varžybas klausosi muzikos – tai jiems lyg legalus dopingas.
Paminėtini trys pagrindiniais būdai, kaip muzika galimai daro įtaką sportuojančiam žmogui. Pirma, muzika kelia polinkį judėti ritmiškai, sinchroniškai. Antra, muzika motyvuoja judėti. Ne veltui sakoma, kad muzikos klausomės ne tik galva, bet ir visu kūnu. Trečia, muzika kelia malonumą, atitraukia dėmesį nuo nepatogumo, sunkumų, patiriamų per aktyvią treniruotę. Patartina rinktis aiškaus ritmo, spartaus tempo muziką, kuri gali didinti širdies plakimo dažnį, energiją. Patvirtinta, jog žmogų muzika motyvuoja greičiau minti dviračio pedalus, ištvermingiau ir greičiau bėgti. Tam tinka agresyvesnė, pvz., roko, muzika. Taip pat muzika padeda greičiau atsigauti po sunkios treniruotės, atsipalaiduoti.
Muzika mažina ne tik dvasinį, bet ir fizinį skausmą
Kaip minėta anksčiau, muzika atitraukia dėmesį nuo skausmo. Ji gali būti veiksminga skausmo malšinimo priemonė atskirai ir kaip viena iš terapijos sudedamųjų dalių. Nors seniai buvo žinoma, kad muzika padeda atsikratyti neigiamų emocijų, skatina geresnę dvasinę būklę, jos poveikis fizinei sveikatai dar nėra toks aiškus.
Vis dėlto teigiamas fizinis poveikis labai tikėtinas, žinant atpalaiduojamąją muzikos galią. „Journal of Advanced Nursing“ straipsnyje kalbama apie tyrimą, kuris parodė, jog žmonės, besiklausantys muzikos, skausmą gali ištverti 21 proc. lengviau. Atliekant tyrimą, 60 pacientų buvo suskirstyti į besiklausančiuosius muzikos ir jos nesiklausančius. Pirmiesiems buvo skirta klausyti muzikos valandą per dieną visą savaitę. Jų psichologinė ir fizinė būklė pagerėjo labiau nei tų, kuriems nebuvo paskirta klausytis muzikos.
Mokslininkai kelia hipotezę, jog muzika geriausiai veikia aštrų skausmą, tokį, koks patiriamas po operacijos, atliekant endoskopiją ar pas odontologą.
Yra daug faktų ir ne ką mažiau dar nepaneigtų prasimanymų, tačiau muzikos nauda fizinei ir dvasinei sveikatai yra neginčijama. Muzika veikia kiekvieną individą, ji yra viena geriausių vidinės darnos kūrimo priemonių.
Linas Matiukas