Muzikos industrijai iki šiol teko patirti ne vieną esminę permainą, tačiau labiausiai ją sudrebino interneto ir skaitmeninių technologijų įsigalėjimas. Iki tol muzikos įrašų kompanijos savo rankose laikė ne tik muzikos įrašymo, viešinimo ir platinimo vaidmenis, bet ir galią įteigti klausytojui, kokią muziką jis turėtų klausytis. Prognozuojama, kad po kelerių metų išnyks muzikos superžvaigždės, toks pat likimas gali grėsti ir autorinėms teisėms.
„Šiandien kūriniui įrašyti ir skleisti užtenka turėti kompiuterį, kelias programines įrangas bei prieigą prie interneto ryšio. Dėl to tradicinės įrašų kompanijos susidūrė su naujais iššūkiais, pakeitusiais ne tik jų, bet ir visos industrijos veikimo principus: nyksta superžvaigždės, krinta įrašų pardavimas, grįžta gyvų koncertų populiarumas, kyla grėsmės autorinėms teisėms“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė Giedrė Šulčinskaitė. Rengdama savo mokslinį darbą „Muzikos industrija skaitmeniniame amžiuje: įrašų kompanijų ateitis“ (darbo vadovas – Žilvinas Jančoras) ji kalbino muzikos agentūrų ir LATGA atstovus bandydama išsiaiškinti, kokie tie pokyčiai, kas gi laukia muzikos industrijos.
Superžvaigždžių era baigiasi
Pasak M.P.3 muzikos agentūros vadovo Vaido Stackevičiaus, vertėtų atkeipti dėmesį į per pastaruosius 10 metų įvykusius du esminius vartotojų elgsenos pokyčius. Vienas iš jų yra tiesiogiai susijęs su vis didesniu klausytojų domėjimusi ne superžvaigždžių kuriama muzika.
„Didelių grupių, skirtų visiems, laikas praėjo. Dabar visi atlikėjai ir klausytojai išsisklaidę pagal nišas, pomėgius, turime grupių kiekvienam pagal skonį. Jau įprasta tampa tai, kad tam tikrus atlikėjus žino tik nedaug žmonių“, – sako V. Stackevičius. Jis atkreipia dėmesį, kad kasmet muzikos vartotojų atvirumas naujiems, mažai žinomiems atlikėjams tik didėja.
Dėl atlikėjams atsivėrusios galimybės muzikos kūrinius leisti patiems didžiosioms įrašų kompanijoms atėjo juodos dienos, mat rinka ir be jų indėlio nuolat pasipildo naujais veidais ir balsais. „Anksčiau pagrindinė problema buvo rasti būdų, kaip kuriama muzika pasiektų klausytoją, o dabar sunku surasti būdą, kaip tokioje gausybėje atlikėjų tikram talentui prasimušti tarp vidutinybių“, – sako M.P.3 muzikos agentūros vadovas.
Albumus nurungė gyvo garso koncertai
Anot V. Stackevičiaus, dar vienas svarbus muzikos vartotojų elgsenos pokytis yra išaugęs koncertų lankomumas. „Anksčiau koncertai buvo rengiami tam, kad būtų galima išreklamuoti naują albumą. Dabar albumai leidžiami tam, kad grupės koncertuotų. Lietuvoje yra buvę albumų, kurių parduota beveik 100 tūkst. vienetų. Pavyzdžiui, „B‘Avarijos“ albumas „Angelai“ buvo tris kartus platininis, t. y. parduota 60 tūkst. vienetų. Šiais laikais normalioms grupėms pardavus 2 tūkst. albumo vienetų yra manoma, kad pasiektas geras rezultatas“, – skirtumus vardija muzikos agentūros vadovas.
Taip pat V. Stackevičius pastebi, kad labai išaugo albumų pardavimas koncertų metu: prieš 15 metų koncertuose atlikėjai parduodavo 20 proc. albumų, o dabar – apie 60 proc.
Neliks autorinių teisių?
Už viešai naudojamus muzikos įrašus vartotojas, pagal šalies įstatymus, privalo atsiskaityti autorių teises administruojančioms institucijoms. Tačiau, pasak LATGA teisininko Pauliaus Sartatavičiaus, nuolat tenka kovoti su vartotojais, kurie į autorių teisių administravimo asociacijas dėl licencijų išdavimo nesikreipia, o vėliau, šioms nustačius pažeidimus, atsisako sumokėti kompensacijas ir atsiduria teisme. Taip pat dažnai pasitaiko tokių naudotojų, kurie pasirašo licencines sutartis, tačiau nemoka autorinio atlyginimo. Tokias situacijas taip pat tenka spręsti teisme. Be minėtų situacijų, pasitaiko ir kitokių autorių teisių pažeidimo atvejų.
„Vienas iš įdomesnių atvejų buvo, kai į mus kreipėsi jungtinio projekto, sudaryto iš teksto, muzikos ir animacijos, autoriai. Jie skundėsi, kad jų sukurtas kūrinys buvo panaudotas reklamoje be jų žinios. Asociacija LATGA leidimų naudoti kūrinius reklamose neteikia, tačiau asociacijos narių prašymu visuomet stengiasi padėti apginti net ir į asociacijos administravimo sritį nepatenkančias teises. Šioje situacijoje paaiškėjo, kad leidimą naudoti visą kūrinį suteikė vienas iš autorių, nors tokio leidimo jis duoti negalėjo, nes pats turėjo teises tik į vieną kūrinio dalį. Nors iš pradžių reklamos gamintojo filialo atstovas nematė šioje situacijoje nieko blogo, tačiau po asociacijos LATGA kreipimosi į patį reklamos gamintoją jokių tolesnių ginčų nekilo – gamintojas atsiprašė ir sumokėjo kompensaciją“, – darbo praktikos pavyzdį pasakojo LATGA teisininkas. Anot jo, Lietuvoje vis dar egzistuoja mąstymas, kad autorių teisės yra trukdys verslui.
Kita LATGA teisininkė Radvilė Bieliauskienė sako, kad pasigirsta dvi radikalios nuomonės apie autorinių teisių ateitį. „Viena iš jų – kad autorių teisės visiškai išnyks, o kita nuomonė, kad apsauga didės, nes augs žmonių sąmoningumas. Aš palaikyčiau antrąją pusę. Labai tikiuosi, kad žmonės supras, jog turi susimokėti už tai, ką naudoja, ir tokia praktika bus savaime suprantamas dalykas“, – akcentuoja teisininkė.
Su ja sutinka ir kitas LATGA atstovas. „Jei autorių teisių apsaugos neliks, tai tie autoriai, kurie iš savo kūrybos gyvena, praras pragyvenimo šaltinį. Tada kyla klausimas – kaip toliau gyvuos ir plėtosis muzikos menas?“ – svarsto P. Sartatavičius.
VGTU nuotr.