Kitąmet šalies sveikatos apsaugos sistemos laukia dar daugiau kokybinių pokyčių. Dalis jų siejami su 2018 m. darbo rinkoje pasirodysiančia pirmąja naujos specializacijos gydytojų laida. Tai – specialiai darbui ligoninių priimamuosiuose rengiami skubiosios medicinos gydytojai. Tikimasi, kad tokių specialistų atsiradimas iš pagrindų pakeis nusistovėjusias skubiosios medicinos pagalbos teikimo tradicijas Lietuvoje ir pakylės šią opią sveikatos priežiūros paslaugų sritį į naują vakarietišką lygį.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, iki šiol Lietuvos ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyriuose dirbdavo pačių įvairiausių profesinių kvalifikacijų gydytojai. Tačiau skubiosios pagalbos teikimas vis dėlto reikalauja aibės specifinių žinių bei įgūdžių, tad Vakarų pasaulyje jau seniai yra tapęs atskira profesija.
„Džiugu, kad jau visai netrukus ūmiai apsirgę ar sunkias traumas patyrę mūsų šalies gyventojai taip pat galės sulaukti greitos ir kokybiškos specialiai šiam darbui parengtų skubiosios medicinos profesionalų pagalbos. Jų atsiradimas šalies sveikatos apsaugos sistemoje, tikiu, ateityje gerins sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, padės dar greičiau diagnozuoti į skubiosios pagalbos skyrius besikreipiančių žmonių ligas ir anksti pradėti reikiamą gydymą. Tai nauja ir itin reikalinga medicinos profesija“, – sako ministras A. Veryga.
Užsienio šalyse skubiosios medicinos gydytojo specialybė yra vertinama kaip viena reikalingiausių ir didžiausią visuomenės pasitikėjimą pelniusių profesijų. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kaip atskira medicinos specializacija ji pradėjo formuotis dar 1970 metais. Šiandien šios specialybės medikai dirba skubiosios pagalbos skyriuose net 18-oje Europos Sąjungos šalių. Lietuva prie šių šalių prisijungs jau kitąmet, kai pirmieji mūsų skubiosios medicinos gydytojai baigs penkerius metus trunkančias rezidentūros studijas.
Vienas iš skubiosios medicinos gydytojų rengimo Lietuvoje iniciatorių, LSMUL Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas dr. Kęstutis Stašaitis tvirtina, kad šiuo metu Lietuvos ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys bendrojo profilio gydytojai yra labai priklausomi nuo kitų gydytojų konsultacijų.
„Apžiūrėję pacientą ir norėdami patvirtinti arba atmesti galimas diagnozes, jie priversti ne tik atlikti aibę tyrimų, bet ir sulaukti gydytojų chirurgų, radiologų, traumatologų bei kitų specialistų išvadų. Visa tai, kaip žinoma, kainuoja laiko, kuris pacientams yra labai brangus. O štai jau po metų rezidentūros studijas baigsiančių skubiosios medicinos gydytojų kompetencija bus kur kas platesnė ir pritaikyta darbui skubiosios pagalbos skyriuose. Šie gydytojai turės visų reikalingiausių chirurgijos, terapijos, traumatologijos, akušerijos, radiologinės diagnostikos ir kt. kompetencijų, tad jiems nereikės pacientų siuntinėti pas kelis specialistus, daugelį problemų galės kvalifikuotai išspręsti patys“, – sako dr. K. Stašaitis.
Skubioji medicina yra tarpdisciplininė specialybė, glaudžiai susijusi su visomis kitomis klinikinėmis disciplinomis. Skubiosios medicinos gydytojai teiks skubią medicininę pagalbą visais nediferencijuotais ūmiais ir kritiniais atvejais, iki kol pacientas bus išleidžiamas iš priėmimo-skubios pagalbos skyriaus namo arba, stabilizavus jo būklę, bus perduotas tolesnei kitų gydytojų priežiūrai.
Pasak dr. K. Stašaičio, toks vieno langelio principas, kai pirmas pacientą apžiūrėjęs gydytojas galės pats atlikti visą jo ištyrimą, leis greičiau diagnozuoti ligą ir iškart pradėti ją gydyti, taip ne tik sutaupant pacientų laiko, bet ir sumažinant sveikatos apsaugos sistemos išlaidas. Šiam darbui būsimieji skubiosios medicinos gydytojai ruošiasi praktikuodamiesi ne tik Lietuvoje, bet ir JAV.
SAM