Birželio 15 d. svarbi Lietuvos istorijai ir jos meno istorijai dėl dviejų įvykių: 1940 m. šią dieną į Lietuvą įžengė Raudonoji armija taip okupuodama nepriklausomą valstybę ir pažeisdama jos piliečių laisves, o 1985 m. Bronius Maigis tuomečio Leningrado (šiandien Sankt Peterburgas) „Ermitažo“ muziejuje įvykdė vandalizmo aktą prieš pasaulinį meno šedevrą ir garsiai nuskambėjo pasaulyje. Jis du kartus rėžė peiliu per Rembranto „Danajos“ paveikslą (1636 m.) ir apipylė jį sieros rūgštimi. „Danajos“ restauravimas užtruko 12 metų.
Šiuos abu įvykius ir jų padarinius šiandien analizuoja menininkas Dainius Liškevičius Lietuvos paviljone Venecijos meno bienalėje pateikdamas savo interpretacijos versijas ekspozicijoje „Muziejus“.
Politinio vandalizmo aktas Sovietų Sąjungos buvo įvardytas kaip patologinis vandalizmas, o Bronius Maigis (g. 1937) buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Tačiau ši naujiena tada spėjo apskrieti viso pasaulio naujienų agentūras ir sukelti abejonių dėl įvardijamų ir tikrųjų šios destrukcijos motyvų. Mat lietuvis kruopščiai planavo šį veiksmą ir pasirinko Raudonosios armijos įžengimo į Lietuvą 1940 m. datą.
D. Liškevičiaus projekte „Muziejus“ yra skirta atskira istorija, pasakojanti apie šį įvykį ir rekonstruojanti B. Maigio asmeninių daiktų kolekciją (pvz., garso kasetė su Hitlerio kalba, albumai su „Danajos“ reprodukcijomis, „Ermitažo“ planai ir kt.)
D. Liškevičius taip pat sukūrė keletą kūrinių šiam veiksmui atminti ir permąstyti. Pavyzdžiui, vaizdo singlas „Danaja“, kur menininkas gitara „pjausto“ erdvę lyg B. Maigis paveikslą. Arba piešinių-komiksų serija, kurioje įvyksta įsivaizduojamas filosofo Jeano Paulio Sartre‘o ir B. Maigio susitikimas Nidos kopose.
Paviljono kuratorius Vytautas Michelkevičius teigia, kad „tokiu būdu D. Liškevičius aktualizuoja Lietuvos istoriją ir pateikia ją naujoje šviesoje teigdamas, jog B. Maigis buvo ne vandalas, o menininkas, atliekantis meno destrukcijos aktą. Ši meno veikla, vadinama ikonoklazmu, Vakaruose buvo gerokai dažnesnė nei Sovietų Sąjungoje. Tad D. Liškevičiaus teiginiai tarsi perrašo Lietuvos meno istoriją ir ją papildo naujais faktais.“
Projektas „Muziejus“, rodomas Lietuvos paviljone Venecijos meno bienalėje, aktualizuoja svarbias Lietuvos istorijos datas ir taip tarsi perkelia mažos valstybės problemas į pasaulinę meno istoriją.
B. Maigis siekė atkreipti dėmesį į politines Sovietų Sąjungos problemas per meną, o D. Liškevičius pateikia naują sovietinio laikotarpio piliečio (menininko) laisvės interpretaciją ir per savo meno kūrinį svarsto tiek totalitarizmo, tiek naujojo patriotizmo problemas. „Muziejuje“ jis pasiūlo bei įgyvendina savą modelį, kaip elgtis šiandieniame nacionalinių ir geopolitinių konfliktų valdomame pasaulyje.
Jau 56 kartą vykstanti Venecijos meno bienalė yra vienas prestižiškiausių meno renginių Europoje. Ji vyksta kas dvejus metus nuo 1895 m., o Lietuva joje dalyvauja nuo 1999 m. Šiemet ją apžiūrėti galima iki lapkričio 22 d., o Lietuvos paviljoną, kurį įrengė Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, – iki rugsėjo 30 d. Visas Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje naujienas galite sekti socialiniame tinkle „Facebook“ (www.facebook.com/LithuanianPavilion2015), taip pat interneto svetainėje www.museo.lt.
Organizatorių nuotr.