Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Šiltą birželio 23 d. vakarą Čikagos lietuvių „Rotary“ klubo nariai ir jų draugai, šio klubo rėmėjai rinkosi į smagų susitikimą. Tam buvo svarbi priežastis: kaip ir kasmet, pasibaigus klubo prezidento kadencijai, vyko prezidento regalijų perdavimas kitam klubo nariui. Sėkmingai klubui vadovavusi Sandra Scedrina klubo vairą perdavė į Žygio Janus rankas, palinkėdama jam sėkmės ir naujų sumanymų. Žygį Janus Čikagos lietuviai pažįsta kaip koncertų organizatorių, garso režisierių, bet šįkart su juo daugiau kalbėjomės apie klubo veiklą ir jos ateitį.
Papasakok apie save – kur gimei, augai, kokie keliai atvedė į Ameriką?
Gimiau netoli Panevėžio, į Ameriką atskridau prieš 28 metus „laimės ieškot“. Kaip ir daugeliui mūsų, pradžia buvo nelengva, tačiau daug kas pasikeitė susipažinus su dabartine žmona Nida Grigalavičiūte, kuri atvyko iš Lietuvos 1999 metais, kai buvo pakviesta dainuoti Čikagos lietuvių operoje. Nida po gastrolių grįžo į Lietuvą, o po pusantrų metų mūsų draugystės ji persikėlė gyventi į Čikagą. Dabar Nida vadovauja Čikagos lietuvių operos chorui, dainuoja Čikagos simfoniniame orkestre. Turime dvi dukras ir džiaugiamės anūke, kuriai neseniai suėjo metukai.
Tave daugelis pažįsta kaip žmogų, kuris organizuoja įvairius lietuviškus renginius, koncertus, miuziklus. Kada ir kaip susidomėjai šia veikla, kokią vietą ji užima Tavo gyvenime?
Mano gyvenime muzika užima tikrai ne paskutinę vietą, patinka klasikinė muzika, Luciano Pavarotti yra mano mylimiausias dainininkas, aš vaikystėje esu dainavęs chore. Visada domėjausi, kas vyksta Lietuvos muzikiniame gyvenime, labai norėjosi, kad mūsų talentus išgirstų ir Amerikos lietuviai. Kadangi žmona Nida turi daug pažįstamų atlikėjų, juos pavykdavo pasikviesti koncertuoti čia, pas mus, pamažu užsimezgė draugysčių. Tuo metu domėjausi garso įrašais, bendradarbiaudamas su Lietuva esu išleidęs keletą kompaktinių diskų. Vėliau įsitraukiau į JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos veiklą.
Pirmas didesnis muzikinis projektas „Nuo baroko iki roko“, nusidriekęs nuo Lietuvos iki Čikagos, subūrė muzikos profesionalus, nematomais ryšiais sujungė du žemynus, o muzikos kalboje suderino tai, kas nesuderinama. Kartu su Lietuvos ir Čikagos lietuviais atlikėjais pristatėme miuziklą „Šnekučiai“, jis buvo rodomas du kartus Čikagoje ir vieną – Klivlande. Norisi pasidžiaugti, kad vietos talentų dėka kartu su Rolandu Dabruku ir Kęstučiu Daugirdu buvo pastatytas miuziklas vaikams „Aš kitoks“, jis sulaukė didelio pasisekimo. Nemažai laiko buvo skirta roko operai „Priesaika“ ir jungtiniam Lietuvos ir JAV atlikėjų miuziklui „Paryžiaus katedra“, juose dainavo ir Čikagos lietuvių operos choras, šoko „Suktinio“ šokėjai.
Turime daug gabių menininkų, dainininkų, šokėjų, kuriuos norisi įtraukti į tokius kultūrinius projektus. Esu apvažiavęs beveik visas JAV lietuvių bendruomenes, daug dirbu kaip garso režisierius, man įdomu darbuotis ir koncertuose, ir studijoje, pastaruoju metu daugiau tenka prisidėti prie koncertų organizavimo ir įgarsinimo. Tai – mano hobis, jam skiriu didžiąją dalį savo laisvalaikio.
Esi aktyvus Čikagos lietuvių „Rotary“ klubo narys. Kada ir kaip įsitraukei į klubo veiklą?
Prieš keletą metų iš gerų pažįstamų vis girdėdavau labai gražiai pasakojant, kad Čikagoje lietuviai yra susibūrę į „Rotary“ klubą. Pagalvojau, kad būtų įdomu kada nors ten apsilankyti. Taip susiklostė, kad teko įgarsint keletą klubo renginių. Man patiko, kaip klubo nariai bendrauja tarpusavyje, patiko žmonių nuoširdumas, paprastumas. Po kurio laiko tuometė klubo prezidentė Austėja Sruoga pakvietė įstoti į klubą. Tad galiu drąsiai sakyti, kad Austėja yra savotiška mano „krikštamotė“ „Rotary“ klube. Palengva įsisukau į tą sūkurį, stengiuosi prisidėti prie bendrų darbų, renginiuose tenka rūpintis garsu, kuriu filmukus apie klubo veiklą.
Klubas veikia nuo 2008 metų. Kokius jo svarbiausias darbus išskirtum?
Noriu paminėti kelis svarbesnius mūsų projektus. Neseniai Kauno klinikų Vaikų ligų klinikai įteiktas echoskopas, kuris palengvins kasdienį vaikų ligų gydytojų darbą ir leis diagnozuoti ligas mažiesiems pacientams tiksliau ir aiškiau. Anksčiau Vilniaus Santaros klinikoms nupirkome modernų ultragarso aparatą, skyrėme paramą delfinariumo Klaipėdoje autizmo programai.
Vykstant karui remiame už laisvę kovojančius ukrainiečius – išsiųstas konteineris su vežimėliais ir vaikštynėmis neįgaliesiems, medikamentais, šiltais drabužiais. Kartu su „Rotary e-klubu Laisvė“ dalyvaujame tarptautiniame projekte „Hope, Will and Skills – bus padedama mokytis ir įgyti specialybę ukrainiečių vaikams. Įsijungėme į tarptautinį projektą, kuris padės teikti psichologinę pagalbą nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje. Vykdant CARE projektą kartu su Bensenville „Rotary“ klubu Bensenville vidurinėje mokykloje padedama atvykusiems ukrainiečių vaikams, kurie nekalba arba sunkiai kalba angliškai, mokytis matematikos ir skaitymo.
Kartu su „Rotary One“ klubu ruošėme Padėkos dienai skirto maisto rinkinius. Bendradarbiavome su „Rotary peace fellow Daniel Cano“ ir sukūrėme savo klubo kavą, taip parėmėme kavos augintojus, kurie buvo ginkluoto konflikto aukomis arba kovotojais ir pasirinko taikos bei vystymosi kelią. Projektu siekiama prisidėti prie jų gyvenimo gerinimo projektų plėtros, sukuriant tvarias ekonomines galimybes parduodant kavą. Ir taip 5 doleriai nuo kiekvieno parduodamo kavos maišelio patenka į mūsų klubo fondą būsimiems projektams.
Prisidėjome prie Vilniaus „Rotary“ klubo projekto – skyrėme paramą, kad būtų nupirkti reikiami muzikos instrumentai Vilniaus moksleiviams. Nupirkome knygų Čikagos ir Maironio (Lemonte) lituanistinėms mokykloms, remiame Čikagos lietuvių susibūrimo centrus – Pasaulio lietuvių centrą ir Jaunimo centrą.
Kokios nuotaikos ir mintys perėmus klubo prezidento pareigas?
Nuotaikos puikios, labai gerai, kad klubo prezidentas renkamas kasmet, taip sulaukiama naujų idėjų, ugdoma lyderystė. Bet kartu tai – ir nemaži iššūkiai, tačiau tvirtai tikiu, kad drauge mes regime pasaulį tokį, kuriame žmonės vienijasi ir kuria ilgalaikius pokyčius pirmiausia savyje, tada – savo bendruomenėje ir pasaulyje. Ir tuo pagrindu daro daug gerų darbų!
Kartais mūsų planus pakoreguoja gyvenimas, kai į klubą kreipiasi prašantys skubios pagalbos sunkiai sergantiems, turintiems negalią. Šiuo metu mūsų artimiausiuose planuose – pagalba Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams bendradarbiaujant su Klaipėdos „Rotary“ klubu „Karalienė Luizė“.
Kiekvienas prezidentas į klubo veiklą įneša vienokių ar kitokių naujovių. Ką esi numatęs nuveikti būdamas prezidentu, gal jau esate suplanavę naujų projektų?
Man patinka Lietuvoje „Rotary“ narių rodomas didelis dėmesys aukotojams, jiems atsidėkoti rengiamos gražios šventės. Manau, kad to iš jų galėtume pasimokyt ir mes. Džiaugiuosi, kad jau tapo tradicija kasmet sukviesti veiklius Čikagos lietuvius, įvairių organizacijų atstovus į iškilmingą vakarą, kurio metu įteikiame mūsų klubo apdovanojimus aktyviausiems, daugiausia nuveikusiems išeivijoje žmonėms ar juos buriančioms organizacijoms. Be abejo, ir toliau vykdysime tęstinius projektus, visuomet esu už šiltą bendravimą, be to, man patinka, kai mūsų renginiuose skamba tik gyva muzika.
Prieš porą metų įkurtas „Rotaract“ klubas, į jo veiklą įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių. Kokie planai dėl tolesnės jaunimo veiklos, kaip jį būtų galima labiau suburti?
Jau trečius metus veikia jaunimą jungiantis „Rotaract“ klubas, jis labai sustiprėjęs, organizuoja šaunius renginius, jungia apie 30 narių. O praėjusį rudenį po Pasaulio lietuvių centro stogu įsikūrė nauja organizacija – pirmas Amerikoje lietuviškas „Interact“ klubas. „Interact“ klubai yra „Rotary“ „šeimos“ dalis, vienijanti 12–18 metų jaunimą. Pagrindiniai šių klubų tikslai yra tobulinti lyderio savybes ir asmeninę vertybių sistemą, būti rūpestingam ir padėti kitiems, suprasti atsakomybės vertę ir sunkų darbą.
Su „Interact“ klubu per Žemės dieną kartu valėme šalia Pasaulio lietuvių centro esantį kryžių kalnelį, turime naują projektą – pradėti atstatyti ir restauruoti dar galimus išgelbėti griūvančius kryžius. Tai ne tik prisidės prie lietuviško paveldo išsaugojimo, bet ir „Interact“ vaikus supažindins su medžio darbais.
Galime pasidžiaugti, kad buriasi sumanus, aktyvus jaunimas, jie čia gali rasti naujų draugų, bendraminčių, mokosi savanoriauti ir daryti gerus darbus.
Kiekvienas, įsitraukęs į „Rotary“ ar kitų savanorystės principu veikiančių organizacijų veiklą, mokosi ne imti, o duoti. Tavo nuomone, ko trūksta, kad kuo daugiau Amerikos lietuvių noriai burtųsi į savanorystės, labdaros darbus?
Manau, kad dažnai mums reikalingas padrąsinimas ar pakvietimas ateiti, prisidėti prie prasmingų darbų. Pastebiu, jog ir mūsų bangos žmonės vis daugiau prisideda prie savanorystės, skiria laiko ir lėšų labdaringai veiklai, padeda sunkios ligos užkluptiems ar likimo nuskriaustiems tautiečiams. Dar kartais tiesiog pritrūkstame drąsos, bet gera matyti, kaip mūsų tautiečiai kartu daro gerus darbus.
Ko palinkėtum sau ir kitiems „Rotary“ nariams Tavo prezidentavimo metais?
Man didelė garbė būti išrinktam „Rotary“ klubo prezidentu, esu dėkingas jo nariams už pasitikėjimą, o ypač Sandrai Scedrinai už jos puikų darbą būnant klubo prezidente. Taip pat noriu padėkoti savo šeimai, palaikančiai šią mano veiklą.
Naudodamasis proga noriu visus pakviesti rugsėjo 23 d. į Homer Glen esantį „Old Oak Country“ klubą, kur vyks Čikagos lietuvių „Rotary“ klubo organizuojamas kasmetinis golfo turnyras. Jo metu surinktos lėšos bus skiriamos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Taigi kviečiu visus – „Rotary“ klubo narius, bičiulius – savo žinias, sugebėjimus, talentus prijungti prie mūsų sėkmingos bendros veiklos įgyvendinant užsibrėžtus tikslus!
Loreta Timukienė
Nuotraukos iš Žygio Janus asmeninio archyvo
