Sekmadienį LNK eteryje pradedamas rodyti naujasis antrininkų šou „Mes – vieno kraujo“, kuriame bus ieškoma ne tik geriausiai dainuojančių, bet ir artistiškiausių atlikėjų antrininkų Lietuvoje. Pirmoje laidoje savo panašumu į Lietuvos ir pasaulio žvaigždes mėgins įtikinti net 16 dalyvių, tačiau tik keliems iš jų komisija tars „taip“ ir leis keliauti į tolesnius projekto etapus.
Bene didžiausiu atradimu tapo romų tautybės baritono Gopalo Michailovskio pasirodymas scenoje. Vos jam pradėjus dainuoti, keturi komisijos nariai liko be amo. Ne ką mažiau nei Gopalo balsas visus pritrenkė ir jo istorija bei priežastis, dėl kurios jis atėjo į projektą. „Noriu laimėti 10 tūkst. eurų, nes noriu juos investuoti į savo svajonę – tapti dainavimo meistru“, – atvirai kalba Gopalas.
„Augau be tėvų, esu našlaitis. Mano vaikystė prabėgo Kauno kūdikių ir vėliau – vaikų namuose. Tėvą esu matęs kartą gyvenime. Mamą pažinojau, ji mane aplankydavo, bet prieš porą metų ji mirė Londone“, – savo istoriją pasakoja Gopalas. Šiuo metu 24 metų jaunuolis yra magistrantūros pirmojo kurso studentas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Be klasikinio vokalo studijų, Gopalas mokosi ir visiškai su menais nesusijusios specialybės. Anot jo, gyvenime visada reikia turėti ir atsarginį planą. „Be muzikos, mokausi profesinio rengimo centre elektriko specialybės. Man ten labai patinka“, – kalba vaikinas. Ir tai – dar ne visi jo mokslai. Gopalas – dar ir būsimasis atsargos leitenantas.
„Savaitgaliais keliauju į Kauną, ten mokausi Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje. Aišku, kad esu patriotas. Manau, kad kiekvienam Lietuvos vyrui, kuris save laiko vyru, verta pabūti tokioje uniformuotoje aplinkoje. Tai yra gyvenimo mokykla“, – užtikrintai kalba Gopalas.
Klausant jo kyla klausimas – kaip, patyrus tokią sunkią vaikystę, jaunas vaikinas nepasuko klystkeliais, kas jį motyvuoja tiek mokytis? „Visą gyvenimą aš vis atsigręžiu atgal ir pasižiūriu į praeitį – koks gali būti gyvenimas, koks jis buvo, koks kelias mane atvedė iki čia… galbūt tai ir teikia man jėgų. Ir mirties baimė. Mane į priekį veda mano gyvenimo tikslas, o jėgų tam tikslui pasiekti suteikia visa mano praeitis ir nežinomybė dėl ateities“, – neslepia Gopalas.
„Tiesa, žmonės sako, kad jei turėjai sunkią vaikystę – tai ji buvo tik pasiruošimas dar sunkesnei ateičiai, kad vėliau tavęs laukia dar didesni sunkumai. Tačiau dabar esu labai laimingas“, – patikina vaikinas. O koks yra jo tikslas, kuris suteikia tiek jėgų?
„Mano tikslas yra tapti dainavimo meistru. Ne dainininku, o meistru. Labai norėčiau savo meną išmanyti nuo pačių šaknų. Manau, tai įvertintų ir mano mokiniai, kurių ateityje labai norėčiau turėti. Aš siekiu aukščiausio lygio. Taip pat vidinio, dvasinio pasitenkinimo. Tikiuosi, kada nors pavyks pasiekti ir „La Scalos“ bei „Metropolitano“ lygį. Bet pirmiausia reikia siekti vidinio pasitenkinimo“, – kalba Gopalas.
LNK nuotr.