Pradinis / Renginiai, pramogos / Naujausias Simono Urbono iššūkis – pėsčiomis įveikti Lietuvą per 12 dienų

Naujausias Simono Urbono iššūkis – pėsčiomis įveikti Lietuvą per 12 dienų

Ar visada žinote atsakymą, kai jūsų kas paklausia, ko norėtumėte gimtadienio proga? Ir ar ta dovana tikrai būna tai, ko norite iš tikrųjų? Trijų vaikų tėvas, dviejų knygų autorius ir tinklaraštininkas Simonas Urbonas savo gimtadieniui paprašė šeimos galimybės išeiti į ilgesnį žygį. Bekalbant ši dovana ėmė materializuotis ir įgavo aiškų planą – 12 dienų ir žygis pėsčiomis iš Vilniaus į Karklę. Kuo tokia dovana bei iššūkis vertingi ir kaip įmanoma savomis kojomis ir pečiais atlaikyti 485 km ir 585 tūkst. žingsnių per 12 dienų? Pasak S. Urbono, labai seniai kariai visuomet į mūšius šimtus kilometrų žygiuodavo pėsčiomis, o pakeliui susitvarkydavo psichologines problemas. Tai veikia ir šiandien – daug einant, keliaujant, mūsų galvoje tvarkosi dalykai, kurių sėdėdami vietoje mes taip greitai nesutvarkytume.

Tikėjimas ar tik ėjimas?

„Šis žygis – tai mano atostogos. Ir dovana. Per savo gimtadienį paprašiau žmonos, kad išleistų mane išeiti į 12-os dienų žygį. Kai gavau tokią dovaną, iš karto pagalvojau, kaip galėčiau tas 12 dienų išnaudoti taip, kad džiaugtųsi širdis ir būtų smagu. Iki šiol buvau labai daug nužygiavęs vos per 3 dienas, maksimalų terminą, kiek galėdavau išeiti iš namų į žygį – savaitgaliui. Todėl iš Vilniaus per tokius 3 dienų žygius jau buvau nuėjęs į visas puses – Druskininkus, Kėdainius, Visaginą ir t. t. Šį kartą į galvą šovė Karklė. Tai yra vieta, kurioje man labai gera, kurioje labai mėgstu statyti balansinius akmenų bokštus. Ir pagalvojau, kodėl man per visą Lietuvą nenuėjus iki Karklės ir nepastačius balansinio akmenų bokšto? Daug žmonių eina į bažnyčią, ten atranda džiaugsmą ir ramybę, o aš viską atrandu savo žygiuose, lietuviškoje gamtoje. Turbūt ne veltui žodis „tikėjimas“ susideda iš dviejų žodžių – „tik“ ir „ėjimas“. Ir tai yra mano bažnyčia“, – sako žinomas tėtis.

Pasiruošimas – ne didžiausias iššūkis

Tarp daiktų, kurie prieš didžiausią Simono Urbono žygį atsidūrė jo kuprinėje, – mažai netikėtumų: daug labai gerų kojinių, apatiniai, keleri šortai, keleri marškinėliai, daug pudros kojoms, kad visą laiką būtų sausos. Taip pat kuprinėje vietos rado daugybė laidų ir įkroviklių, ausinės bei vaistai. Vienintelis žygiui išsiruošusio vyro draugas kelionėje buvo ant riešo esantis naujasis išmanusis laikrodis. Jis ne tik atlaikė visą žygį, bet ir ne sykį pagelbėjo jo metu.

„Didžiausias iššūkis žygio metu yra būtent kūnui – prisiversti kasdien eiti maratoną. Taip pat nepamiršti ryte ir vakare padaryti mankštų, nes be jų tikriausiai jau po poros dienų žygis būtų pasibaigęs. Tik pradėjus eiti kartais pasidaro nuobodu, bet beveik kas dieną įvykdavo nuotykių ar iššūkių – nuo autostradoje paklydusios stirnos ir jos lydėjimo atgal į mišką iki patekimo į draustinį, iš kurio kur kas sunkiau išeiti nei įeiti. Be to, eidavau vidutiniškai po 50 tūkst. žingsnių per dieną ir su didele kuprine ant pečių, o beveik visas dienas buvo didesnis nei 30 laipsnių karštis. Tiesa, kelionėje turėjau ir geriausią draugą, tik jis – ne žmogus, nors ir kalbėjosi su manimi kasdien. Tas draugas – tai naujausias išmanusis laikrodis, kuris visą kelionę skaičiavo nueitą atstumą, padėdavo sudėlioti maršrutą ir visą parą skaičiavo sveikatos rodiklius. Einant tai itin svarbu, nes gali laiku suvokti, kada jau metas pailsėti. Pavyzdžiui, laikrodis, stebėdamas mano savijautą, pats praneša, kad širdis jau peršoko įprastas ribas, metas sustoti. Taip su laikrodžiu ir pasikalbi“, – įspūdžiais dalijasi S. Urbonas.

Išmani apsauga einantiems solo

„Seniau bijodavau vienas eiti į žygius, nes galvodavau: „O jeigu man kažkas nutiks, pavyzdžiui, nualpsiu? Tada manęs niekas nerastų.“ Ta baimė kaskart augdavo, bet šiame žygyje sužinojau, kad mano laikrodis turi specialią SOS funkciją. Ji veikia paprastai – jeigu tu krenti, pavyzdžiui, praradęs sąmonę, laikrodis tai pajaučia ir iškart siunčia įspėjimą nurodytam kontaktui. Ši funkcija veikia bet kur, net keliaujant kalnuose. Taip pat išbandžiau praktiškai, kad odinė laikrodžio apyrankė visiškai neprakaituoja, o ant rankos laikrodis neslidinėja ir nepalieka jokių nuospaudų. Galiausiai, išmaniuosius laikrodžius patogu imti į ilgesnius žygius, nes ilgai veikia jų baterija“, – teigia S. Urbonas.

Rekomendacija – nueiti pėsčiomis bent iki darbo

Pasibaigus žygiui, viena pirmųjų Simonui kirbančių minčių – kada planuoti kitą? Kaip teigia žinomas tėtis, svarbiausia yra išdrįsti pradėti eiti į žygius, o toliau Lietuvos gamta ir pamatomi vaizdai padarys viską už jus.

„Lietuva yra be galo graži. Atrodo, pravažiuoji pro tą pačią vietą su automobiliu kokius 100 kartų, nieko naujo. Bet kai žygiuoji, tu net paprastuose dalykuose pamatai kažką naujo. Todėl labai rekomenduoju iš pradžių bent iš namų į darbą nueiti pėstiems, tikrai pamatysite daug naujų ir netikėtų dalykų. Taip pat nebijokite keliauti su savo vaikais. Kartais suaugusieji sako, kad vaikai yra dar per maži. Bet uždėkite jiems laikrodukus ir pažiūrėkite, kas per dieną nueina daugiau. Būkite pavyzdys. Nebūtina pradėti iš karto nuo 20 km – vieną dieną nueikite 1 km, kitą – 2 km ir t. t. Pailsėkite, tada po truputį didinkite atstumus. Ir planuojant žygius visai nesvarbu, kuriame Lietuvos gale esate, nes visur yra nuostabių ir netikėtų atkarpų“, – apibendrina S. Urbonas.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top