„Lietuvių kalba – raktas į dievų pasaulio duris“, – sako projekto „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ kūrėjai, naująjį LRT „Kultūros“ sezoną pristatantys naujas laidų ciklo dalis apie archajiškiausią iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų. Pirmoji šio sezono ciklo laida – jau šį šeštadienį.
Projekto scenarijaus autorius Mindaugas Sėjūnas. Vedėjas Rimantas Bagdzevičius. Prodiuserė Teresa Rožanovska.
Vienas labiausiai intriguojančių su lietuvių kalba susijusių faktų – stulbinamas jos ir sanskrito panašumas. Ciklo kūrėjai pamėgins atsakyti į klausimą, kaip už tūkstančių kilometrų prieš daugiau nei tris tūkstančius metų Indijos teritorijoje atsirado kalba, kurios žodžiai, gramatika neįtikėtinai panaši į mūsų… Indijos mokslininkai teigia, jog nuo XIX amžiaus, kai buvo pastebėtas lietuvių ir sanskrito kalbų bendrumas, neliko abejonių, kad lietuvių kalba – seniausia gyva indoeuropiečių kalba.
Žiūrovų laukia ekskursija į VI–X amžių, į baltų gyvenamas teritorijas, kuriose susiformavo arba gimė slavų tautų branduolys. Bus pasakojama apie tautų kraustymosi laikus, kai Maskvos sritis buvo apgyvendinta baltų. Nedaug trūko, kad šioje vietovėje būtų susiformavusi ne Rusijos kunigaikštystė, o lietuviams giminingų galindų valstybė.
Besidomintys Rusijos kilmės istorija sužinos, kad žodžiai „rusai“, „Rusija“ neturi nieko bendra su slavais. Kas, kada ir kaip įkūrė Rusiją? Apie tai papasakos laidos „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ kūrėjai.
Taip pat laidoje – pasakojimas apie Lietuvos raštijos pasididžiavimą – nacionalinę poemą „Karolomachija“, parašytą siekiant įamžinti Salaspilio mūšį ir pagerbti Joną Karolį Katkevičių – karo genijų, kurio žygdarbį sutriuškinant gerokai didesnę Švedijos karaliaus Karolio IX kariuomenę įvertino visa Europa.
Laidoje bus tyrinėjami ir vieni seniausių bei vertingiausių Europos teisės aktų – Lietuvos statutai, tikras lobynas kalbos ir teisės specialistams. „Prisiminsime Lietuvos ir Lenkijos valdovų įsipareigojimus daugiatautei LDK išsaugoti visų jos piliečių teises, privilegijas, papročius ir kalbą. Mokslininkų manymu, Lietuvos statutų teisės moralė, deklaruojanti tautų teises ir laisves, labai panaši į šiandienę Europos Sąjungos vertybių sistemą“, – pasakoja laidos prodiuserė.
Lietuvių kalbos pastarojo meto aktualija – diskusijos dėl naujų raidžių įtraukimo į lietuvišką abėcėlę. Apie tai taip pat bus kalbama laidoje. Vieni tvirtins, kad privalome leisti užrašus su „w“ raide, nes tai – istorinis palikimas ir paveldas. Kiti teigs, kad nauji kalbos rašmenys sunaikins lietuvių kalbą, sukels tikrą sumaištį kasdieniame gyvenime.
LRT