Lietuvos mokslininkai kuria lazerio technologiją, leisiančią be adatos dūrio stebėti žmogaus kraujo rodiklius. Planuojama, kad inovacija jau po vienų-dvejų metų bus pasiekiama visiems. Technologija palengvins cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų kasdienybę, leis greičiau nustatyti ūmines ligas, sportininkams padės stebėti organizmo būklę ir išvengti traumų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjai, dirbantys drauge su įmonės „Brolis Semiconductors“ lazerių specialistais, taikydami lazerio spektroskopijos metodą sukūrė jutiklį, kuris gali būti montuojamas išmaniuosiuose laikrodžiuose ar telefonuose. Toks visiems lengvai prieinamas tyrimas ne tik leis išvengti adatų sukeliamo skausmo, bet ir sumažins krauju plintančių ligų riziką.
„Pasitelkę technologiją galėsime stebėti tam tikrų kraujo rodiklių pokyčius išmaniosiomis programėlėmis. Sunegalavę savo tyrimų rezultatus galėtume persiųsti šeimos gydytojui ar ligoninės priimamojo konsultantui“, – apie naujovę kalbėjo vienas iš technologijos kūrėjų, LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkas prof. Žilvinas Dambrauskas. Profesoriaus teigimu, įdiegus šią technologiją dalis kraujo tyrimų taptų labai pigūs, pacientai galėtų patys stebėti kraujo pokyčius ir juos sieti su sveikata, taip pat dalytis šia informacija su gydytojais, analizuoti dirbtinio intelekto programomis.
„Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms atsirastų galimybė kurti patikimiau veikiančias insulino pompas, sportuojantiems – stebėsenos sistemas, prognozuojančias fizinio pasirengimo lygį, perspėjančias apie didesnę traumų ar ligos tikimybę“, – teigė prof. Ž. Dambrauskas. Ūminių ligų atveju naujovė leistų lengviau diagnozuoti sunkias infekcines komplikacijas ir sepsį, įvairių organų kraujotakos sutrikimus. Ilgainiui technologija būtų naudojama gydymo įstaigose, sporto klubuose, teikiant skubiąją medicinos pagalbą, taip pat atsirastų daugiau pritaikymo sričių.
LSMU mokslininkų ir įmonės „Brolis Semiconductors“ kuriamas jutiklis – pirmoji, viena geriausiai išplėtotų ir tiksliausiai veikiančių tokio tipo technologijų. Technologijos kūrėjai patikina, kad daugeliu atvejų ji bus tokia pat tiksli kaip ir gydymo įstaigoje invaziniu būdu atliekami kraujo tyrimai.
Ateityje planuojama tirti sveikų žmonių ir pacientų kraujo mėginius, lyginti juos su neinvaziniu būdu surinkta informacija. Tokiu būdu bus kaupiami duomenys, reikalingi „išmokyti“ mašinai tiksliai išmatuoti ir prognozuoti tam tikrus kraujo sudėties, pavyzdžiui, gliukozės koncentracijos, pokyčius.
Mokslininkai jau baigia įgyvendinti techninius sprendimus, dėl kurių technologija bus mobili ir tinkama naudoti kasdienėje aplinkoje. Šiuo metu taip pat kaupiami ir apdorojami dideli informacijos kiekiai, leisiantys analizatoriui tiksliai nustatyti kraujo rodiklių pokyčius.
LSMU inf.