Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Naujovė Lietuvoje – natūralus osteoartrito gydymas
Šeima ir sveikata

Naujovė Lietuvoje – natūralus osteoartrito gydymas

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali ortobiologinė operacija. Jos metu paciento sveikos kelio sąnario kremzlės ląstelės buvo panaudotos pažengusiai vidinės kelio sąnario pusės artrozei gydyti. Toks natūralus gydymo metodas yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tikimasi, kad jis padės daugybei osteoartrito varginamų žmonių gyventi aktyviai ir be skausmo.

  • Akvilė Vilkytė

Operaciją atlikusios gyd. ortopedės-traumatologės Akvilės Vilkytės teigimu, pasaulyje beveik kas septintas vyresnis nei 35 metų žmogus serga osteoartritu ir jaučia artrozės sukeltas pasekmes. Netolygus sąnario kremzlės dilimas gali pasireikšti tokiais simptomais kaip sunkumas lipti laiptais, rytinis sąnarių sąstingis, sąnario tinimas, lėtinis sąnario skausmas. Pastarasis gali turėti įtakos netgi depresijos atsiradimui.

„Žmogaus kremzlinis audinys gali atsinaujinti tik iki 25 metų amžiaus, vėliau jis pradeda dilti. Kremzlinio audinio dilimas, kaip ir kiti senėjimo procesai organizme, vis dar yra nesustabdomas, bet pagaliau šis procesas gali būti suvaldomas“, – atsiradusia nauja osteoartrito gydymo galimybe džiaugiasi A. Vilkytė.

Pasaulyje išpopuliarėjusi metodika

„Lietuvoje yra didžiulis poreikis spręsti dylančio sąnario problemas, todėl ieškojome saugaus, patikimo ir naujo metodo, kuris sumažintų skausmą, leistų sutrumpinti gydymo laiką, pagerintų ligos prognozes ir paciento gyvenimo kokybę“, – teigia A. Vilkytė. Ortobiologija yra daugybė naujų regeneracinių metodų, kurie aktyviai ėmė skintis kelią pastaruosius 5 metus. Šie metodai yra skirti atstatyti sąnariams, sausgyslėms ir raumenims po traumų ar jų susidėvėjimo.

Pastebima, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslinėmis studijomis pagrįstų ortobiologijos metodikų skaičius per pastaruosius 3 metus išaugo iki 30 procentų. „Naujovės medicinoje visada yra sutinkamos atsargiai ir įsitvirtina iš lėto – joms reikia ne tik mokslinio pagrįstumo, įrodymų, bet ir chirurgų įpročių, įsitikinimų keitimosi. Kartais tai užtrunka ilgiau nei ką nors atrasti ir įrodyti“, – teigia gydytoja.

Skatinamas savaiminis gijimas

Pacientui kelio sąnario kremzlė buvo padengta autologinėmis kremzlės ląstelėmis „AutoCart“ metodu. Šis gydymo metodas unikalus tuo, kad sveikos kremzlės ląstelės buvo surinktos iš paciento sąnario, o tos pačios operacijos metu perkeltos į tą vietą, kurioje ląstelių kiekis ir kokybė buvo nebepakankama. Operacija atlikta minimaliai invazyviu – artroskopiniu būdu.

„Ši operacija yra visiškai ortobiologinė – kremzlės gydomos natūraliai, be chirurginės intervencijos, implantų, sintetinių kremzlės užpildų, mikrolūžių ar kitų metodikų. Lietuvoje toks metodas pritaikytas pirmą kartą“, – teigia gydytoja A. Vilkytė. Be to, pacientui nėra reikalinga pakartotinė intervencija kaip autologinių kremzlės ląstelių membranos atveju.

Anot A. Vilkytės, žmogaus organizmas nėra „mašina“, kurios dylančios detalės turi būti pakeičiamos kitomis. Dažnu atveju, laiku atlikus intervenciją, jis puikiai susitvarko pats. „Kartais juokaujame, kad viskas, ką privalai padaryti, – tiesiog netrukdyti organizmui gyti“, – teigia gydytoja.

Kiekviena situacija vertinama individualiai

Svarstantiems apie tokią terapiją, A. Vilkytės teigimu, pirmiausia gydytojas turėtų įvertinti tokios operacijos tinkamumą ir atlikti sąnario magnetinį rezonansą, pageidautina, 3T raiškos. Jeigu magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai yra kontraindikuotini, tuomet prieš procedūrą sąnarys turi būti įvertintas nanoskopijos metodu.

„Pacientui specialus pasiruošimas operacijai nėra reikalingas. Po operacijos reikėtų iki 4 savaičių šiek tiek apriboti galimybes lankstyti sąnarį ir neminti kojos visu svoriu tam, kad perkeltos ląstelės geriau prigytų. Vėliau laukia reabilitacija, kurios tikslas – atstatyti, sustiprinti šlaunies raumenyną“, – apie naują ortobiologinį gydymo metodą pasakoja gydytoja.

Ortopedė-traumatologė A. Vilkytė pabrėžia, kad šios metodikos tinkamumą konkrečiam pacientui sprendžia jį konsultuojantis gydytojas. „Kiekvienas kelio sąnario dilimo problemos sprendimo būdas turi būti parenkamas individualiai, nes būdų yra daugybė ir visi jie turi savų pliusų ir minusų. Svarbu paminėti ir tai, kad labiau pažengusios artrozės stadijose chirurginės intervencijos vis dar yra neišvengiamos, o kartais ir sąnario endoprotezavimo operacija yra nebeišvengiama“, – akcentuoja gyd. ortopedė-traumatologė Ak. Vilkytė.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMoterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis per metus padidėjo
Kitas straipsnis Kaip efektyviai atgaivinti veją po žiemos?

Susiję straipsniai

Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?

12 gegužės, 2026

Technologijų bendrovės ir medikų tyrimas parodė: išmanusis laikrodis gali nuspėti alpimą dar prieš jam įvykstant

10 gegužės, 2026

Ledų sezonas prasideda: kokios tendencijos karaliaus vasarą?

6 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.