Lietuviai jau seniai įpratę, jog apie mūsų mažą šalį užsieniečiai paprastai nežino beveik nieko, išskyrus nebent kelis krepšininkus. Slovėnija už Lietuvą mažesnė tris kartus, tad tobulos atostogų vietos šioje šalyje dažniausiai taip pat lieka pamirštos. Ir visai be reikalo: nepaisant nedidelio Slovėnijos dydžio, joje yra viskas, ko gali prireikti norint gerai pailsėti, o nepamirštami atostogų įspūdžiai atminty įsirėžtų ilgam.
Iš kalnų į paplūdimį galima ir nusklęsti
Norėdamas supažindinti su maža, bet įspūdinga valstybe, Slovėnijos turizmo departamentas kasmet organizuoja kelionių ekspertams specialų renginį. Jame dalydavusi skrydžių ekspertė Sandra Žitkutė pasakoja, kad reikėtų gerai paieškoti šalies, kur tokie skirtingi gamtos stebuklai būtų taip greta vienas kito.
„Slovėnijoje naujų potyrių ieškotojai gali vieno turo metu išbandyti aktyvų važiavimą dviračiu po vaizdingus kalnų maršrutus, tada prisėsti prie gausiai padengto pietų stalo ir degustuoti vyno, galiausiai nuo kalno iki slėnio nusileisti sklandytuvu. Žinoma, norintieji keliauti ramiau neprivalo rinktis to, bet pavyzdys puikiai iliustruoja, kokia kompaktiška ir įvairi yra Slovėnija“, – neabejoja S. Žitkutė.
Nors Slovėnija turi tik apie 47 kilometrus priėjimo prie Adrijos jūros, jos paplūdimiai primena turistų taip mėgstamus itališkuosius kurortus. O mėgstantiesiems aktyviau pajudėti Kranjska Gora slidinėjimo kurortas visoje Europoje žinomas kaip galintis pasiūlyti visus austriškus pranašumus už kone dvigubai mažesnę kainą.
Gamtą ne tik myli, bet ir saugo
Ir tai – toli gražu ne viskas. Slovėnijoje plyti milžiniški miškai, stūkso didžiuliai kalnai, kurių aukščiausia viršukalnė – Triglavas – šauna net į 2864 metrų aukštį. Pastarieji yra tikras rojus mėgstantiesiems „atsijungti“ nuo modernaus pasaulio: Triglavo nacionaliniame parke galima visą dieną kopinėti, o pavargus patogu prisėsti prie vieno iš daugybės aplinkui esančių ežerų. Ne be reikalo vaikščiojimas parke įtrauktas tarp geriausių turistinių maršrutų visoje Europoje.
„Šios mažytės šalies gyventojai puikiai supranta, koks lobis yra tokia gamtos įvairovė. Todėl net 53,6 procento visos Slovėnijos yra saugomos teritorijos – pagal šį skaičių tai antra šalis pasaulyje. Pridėkime ir faktą, kad daugiau nei pusė valstybės yra miškai, ir galime drąsiai teigti, jog Slovėnija yra viena žaliausių vietų pasaulyje“, – tikina skrydžių ekspertė.
Be to, šalis dar garsėja gerų atsiliepimų sulaukiančio mineralinio vandens gydyklomis ir tokiais kurortais, kaip Strunjanas, Portorožas, Zrečė ar Topolšica. O kur dar Karsto regione esantys Postoinos urvai, kuriuose 20 kilometrų nusidriekia ištisas stalaktitų ir stalagmitų pasaulis.
Miestai – su lietuvišku prieskoniu
„Įdomu tai, jog Slovėnijos miestai labai primena Lietuvą. Antras didžiausias šalies miestas Mariboras su savo senamiesčio statiniais ir tiltais atrodo tarsi artimas Vilniaus giminaitis, o štai seniausias šalyje Ptujus – kaip iš akies traukti Trakai. Liublianoje ant kalvos stūksanti pilis netgi atrodo tarsi Gedimino pilies kopija“, – panašumus vardija S. Žitkutė.
Jos teigimu, slovėnai yra itin svetinga tauta, kuri per vakarienę stalus nukrauna bent keturiais skirtingais patiekalais, tarp kurių ir sūriai, ir prosciutto kumpis, ir gastronomams puikiai pažįstami tradiciniai slovėnų desertai – kremšnita ar potica. Beje, Slovėnija pakvaišusi dėl medaus ir vynuogynų: šalyje yra apie 90 tūkstančių bitininkų (išvis gyventojų tik apie 2 milijonus) ir, kaip giriasi patys slovėnai, po vieną vynuogyną 70 šalies gyventojų.
„Didžiųjų miestų upių krantinės tankiai nusėtos jaukių kavinių, kuriose kiekvieną vakarą ūžia draugiški vietiniai ir atvykėliai. Ir prie pat jų upėmis plaukia baidarės ar irklentės – slovėnai yra žmonės, kurie mėgsta ir gerai pavalgyti, ir gerai prasijudinti“, – šalies gyvenimo būdą giria keliautoja.
„Baltic Tours“ nuotr.