Progresuojant technologijų sričiai, keičiasi ir žmonių santykis su religija. Nors dar pasigirsta nuomonių, kad religija ir technologijos yra nesuderinamos, Vatikanas pasauliui siunčia kitą žinutę – praėjusiais metais buvo pristatytas išmanusis rožinis, o popiežius Pranciškus socialiniame tinkle „Twitter“ turi jau daugiau nei 18 mln. sekėjų. Lietuvos Bažnyčia taip pat modernėja – jau galime išvysti tiesiogines kai kurių maldos namų mišių transliacijas socialiniuose tinkluose.
„Keičiasi laikai, keičiasi ir ryšys su Dievu. Ryšys vis gerėja, buvo 3G, 4G, dabar jau artėjame prie 5G. Ir su Dievu reikia atrasti tokį ryšį, kuris mums, šių laikų žmonėms, kalbėtų“, – juokauja kunigas Algirdas Toliatas.
Tiesioginė mišių transliacija per „Facebook“
Kunigas A. Toliatas buvo vienas pirmųjų, Lietuvoje pradėjusių transliuoti savo mišias tiesiogiai internetu. Viskas prasidėjo nuo pamokslų garso įrašų, kurie buvo skelbiami specialiai tam sukurtoje svetainėje. Lūžis įvyko tuomet, kai prieš kelerius metus Ramintojos bažnyčios bendruomenės nariai vietoje garso įrašų kunigui pasiūlė mišias transliuoti per socialinį tinklą „Facebook“.
„Pirma, ši mintis man nuskambėjo keistokai. Bet įgyvendinus šį sumanymą pamačiau, kad idėja pasiteisino, nes yra daug žmonių, kurie norėtų dalyvauti mišiose, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali to padaryti. Prie mūsų transliacijų taip pat prisijungė ir nemažai emigrantų. Tokiu būdu atradome naują ryšį su tikinčiųjų bendruomene. Kadangi mūsų koplyčia yra trečiame aukšte, tai mišias sumanėme transliuoti ir kituose bažnyčios aukštuose, nes ne kiekvienas gali užlipti laiptais. Antrame aukšte net turime specialią vaikų zoną – tai erdvė, kur šeimos gali rinktis ramiai stebėti pamaldų nesibaimindami dėl nenustygstančių atžalų. Žinoma, būtų geriausia ir paprasčiausia, jeigu viskas vyktų vienoje erdvėje, bet kartais aplinkybės neleidžia to padaryti, tam ir pasitelkėme technologijas“, – pasakoja A. Toliatas.
Pasak kunigo, technologijos padeda prisitaikyti ir prie tų žmonių, kurie yra kamuojami tam tikrų negalių ir neturi galimybės ateiti į bažnyčią. Šios transliacijos mažina atskirtį – technologijos padeda suartėti su tikinčiųjų bendruomene. Pašnekovas įsitikinęs, kad virtualus dalyvavimas neprilygsta realiam, tačiau tai yra būdas pasiekti didesnę tikinčiųjų auditoriją.
Religinė informacija – internete
A.Toliato nuomone, technologijų ir religijos sąjunga sudaro sąlygas kurtis inovacijoms. Pavyzdžiui, pasaulyje jau galime pamatyti elektronines maldaknyges. Pasak jo, siekdami vaikus išmokyti tikėjimo tiesų galėtume pasitelkti virtualiąją realybę, kuri įtrauktų kur kas labiau nei knyga su spalvotomis iliustracijomis, – tai galėtų būti naujieji ateities vadovėliai. Be to, technologijos religiją padaro lengviau pasiekiamą: kad ir kur žmogus būtų – religinės tematikos skaitiniai pasiekiami ir internete.
Pavyzdžiui, svetainėje Katalikai.lt yra skelbiami kiekvienos dienos mišių skaitiniai: psalmės, evangelija, dienos skaitinys, maldos. „Nebūtina turėti knygų, pakanka įeiti į šią svetainę ir susirasti viską, kas bus skaitoma šios dienos mišiose. Tai suteikia galimybę perskaityti šiuos žodžius ir tiems, kurie negali dalyvauti mišiose. Tokiu būdu informacija tampa lengviau pasiekiama – žmogus turi prieigą prie religinių skaitinių, nesvarbu, kur būtų, jis nebėra įpareigotas su savimi nešiotis maldaknygę, jei tik turi internetą“, – sako A. Toliatas.
Išmokti internete rasti religinių skaitinių, stebėti tiesiogines mišių transliacijas ir naudotis socialiniais tinklais, kuriuose galima rasti informacijos apie įvarius renginius ir bendraminčius, gyventojai yra kviečiami į visas šalies bibliotekas, kuriose vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai tiek pažengusiems, tiek pradedantiesiems. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatorių duomenimis, šiuose mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 37 tūkst. įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų.
„Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė pasakoja, kad į mokymus ateinantys, ypač vyresnio amžiaus žmonės, išmokę naudotis internetu ir socialiniais tinklais, džiaugiasi ten galėdami surasti pačios įvairiausios informacijos, kad ir apie vieną iš reikšmingiausių 2018 m. įvykių Lietuvoje – popiežiaus Pranciškaus vizitą.
„Ypač mažesnių miestų, kaimelių gyventojams tikrai nėra paprasta dalyvauti sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose vykstančiuose renginiuose. O internetas senjorams atveria neribotas galimybes čia ir dabar stebėti įvykį arba pamatyti tai, kas jau praėjo, vienu mygtuko paspaudimu“, – sako Jurgita.
Per socialinius tinklus Bažnyčia pasiekia daugiau tikinčiųjų
Kunigas mano, kad technologijos net padeda žmonėms priartėti prie Dievo. Pavyzdžiui, popiežius Pranciškus socialiniame tinkle „Twitter“ turi 18 mln. gerbėjų. Šventasis Tėvas šiame socialiniame tinkle kiekvieną dieną skelbia po žinią, mintį ar sentenciją.
„Socialiniai tinklai šiuo atveju suteikia galimybę komunikuoti – tai be galo svarbu ir tuo reikia naudotis. Žinoma, virtuali erdvė ar kompiuteris niekada neatstos žmogaus ir gyvo bendravimo. Bažnyčios tikslas – skleisti Dievo žodį. Šiai žiniai skleisti reikia pasitelkti paveikius būdus, kurie pasiektų žmones. Tu gali skelbti Gerąją Naujieną patalpoje, kurioje nėra žmonių, bet iš to naudos bus nedaug. Tikslas yra kalbėti pilname kambaryje ir tokiu būdu, kuris padėtų pasiekti kuo daugiau žmonių. Bet dėl pasirinktų komunikacijos priemonių negalime aukoti turinio. Mus jau ir taip supa gana daug žinių, kurios nėra turiningos, bet labai populiarios. Technologijos ir komunikacijos priemonės neturi užgožti turinio – tai pagrindinė taisyklė“, – teigia A. Toliatas.
Kalbėdamas apie vis dar gajų polinkį Lietuvoje religiją priešinti su technologijomis pašnekovas sako, kad mūsų šalyje apskritai yra populiaru kažką priešinti – ar tai būtų partijos, ar kultūros, ar tautos, ar pažiūros. „Perskaitę naujienų portaluose skelbiamus komentarus galime pamatyti, kiek pas mus dar daug susipriešinimo ir piktumo. Man labai gaila, kad susipriešinimo kultūra Lietuvoje vis dar klesti“, – sako kunigas.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.