Vieną dieną – lengvosios atletikos treniruotės ar dalyvavimas šuolių su kartimi varžybose, kitą – kabojimas už keliasdešimt metrų virš žemės „pakibusio“ švyturio krašto, šuoliai ant namų stogų ar salto nuo tilto. 20-mečio lengvaatlečio Osvaldo Gedrimo pomėgiai vienus žavi, o kitus baugina.
Ekstremalūs užsiėmimai – parkūras (pranc. parkour) ir laisvasis bėgimas (angl. free running) – užvaldė klaipėdiečio mintis, tačiau rezultatų lengvosios atletikos sektoriuje nesumenkino. Lietuvos uždarų patalpų čempionate Klaipėdoje O. Gedrimas peršoko tokį pat aukštį, kaip ir čempionas (4,60 m), ir iškovojo bronzos medalį.
„Pirmiau mano gyvenime atsirado parkūras, tik po to lengvoji atletika. Tačiau jie yra susiję. Klasės draugas užsiminė, kad lanko lengvąją atletiką ir ten yra čiužinių. Norėjau išmokti salto ir vien dėl to patekau į lengvąją atletiką“, – karjeros pradžią prisiminė O. Gedrimas.
Kaip pavojingiausią atliktą triuką lengvaatletis nedvejodamas įvardijo dvigubą salto atbulomis nuo tilto – jo aukštis atitiktų pustrečio aukšto namą… „Neseniai nuo tilto dariau dvigubą salto. Tai buvo pavojingiausias ir techniškiausias dalykas, kokį esu daręs. Esu ir ant stogo krašto salto daręs, – prisiminė O. Gedrimas. – Žvelgiant gimnastiškai, dvigubas salto išsitiesus apskritai yra pavojingas. Ore prarandi greitį ir turi pasirinkti labai aukštą pastatą, nuo kurio galėtum šokti. Jį sunku padaryti, nežinau, ar gimnastai Lietuvoje tai daro. Pasaulyje žmonės ant žolės tokių triukų nelabai daro.“
Parkūru jis pradėjo užsiiminėti metais anksčiau nei lengvąja atletika. Sportininkas tikina, kad per kelerius treniruočių metus rimtesnių traumų dėl ekstremalaus hobio nepatyrė. „Man pasisekė, gal moku kristi – nesu turėjęs daug traumų. Traumų patiri, kai jų nesitiki, pavyzdžiui, atlikdamas paprastą triuką. Atliekant kažką pavojingo, traumų man nebūna“, – nusijuokė O. Gedrimas.
Atliekant šuolius neretai rizikuojama ir gyvybe. Kokios mintys sportininką aplanko kabant už švyturio krašto ar šokant atbulomis nuo tilto? „Ant stogo krašto negalvoju, kas būtų, jei būtų. Nes jei taip galvotum, tai ir įvyktų. Kai kabu, susitelkiu, nes reikia nepadaryti jokios klaidos, – sakė O. Gedrimas. – Ar neprieštarauja tėvai, treneris? Priklauso nuo to, ką ir kaip darau: jei ant namo krašto, tai, žinoma, jiems nelabai patinka. Bet jei rizika nedidelė, tada palaiko, pažiūri.“
Vis dėlto ruošdamasis lengvosios atletikos varžyboms ekstremalųjį sportą klaipėdietis nustumia į šalį. Karjeros pradžioje sprinto rungtyse specializavęsis lengvaatletis šuolius su kartimi atrado vėliau, o dabar yra vienas šios rungties lyderių Lietuvoje.
„Parkūras bei lengvoji atletika vienas kitam ir padeda, ir trukdo. Parkūre yra daug gimnastikos elementų – nebijai aukščio, moki kristi iš aukštai. Pavyzdžiui, manieže esu kritęs iš 4,5 metro ant žemės. Kiekvienas to padaryti negali. O kuo trukdo: jei darau triukus, salto, tai po to jaučiuosi pavargęs, todėl treniruotė gali būti ne tokia naudinga“, – aiškino klaipėdietis.
O. Gedrimas viliasi atstovauti Lietuvai birželį Izraelyje vyksiančiame Europos komandiniame čempionate ir priartėti prie penkių metrų ribos: paskutinį kartą penkis metrus mūsų atstovui pavyko peršokti prieš 16 metų – tai padarė daugiakovininkas Rišardas Malachovskis.
„Šuoliai su kartimi Lietuvoje visiškai nėra pažengę. Tikslų patekti į olimpines žaidynes, pasaulio čempionatus mums nekeliama, bet patekti į Europos iki 23 metų čempionatą realu, – tikina O. Gedrimas. – Yra daug tikslų, pavyzdžiui, labai norėčiau patekti į šią vasarą vyksiantį Europos komandinį čempionatą. Stengsiuosi dėl to, noriu įvaldyti naują kartį, o jei tai padaryčiau, būtų galima kalbėti ir apie penkių metrų ribą.“
Robertas Trakys, Lietuvos lengvosios atletikos federacija
Nuotr. Alfredo Pliadžio ir iš asmeninio archyvo